Adolfas Morėnas (89 metų) metų kino studijos „Mėgėjas“ įkūrėjas, dokumentinio paveldo puoselėtojas

2024-ųjų pradžioje, sausio 3 dieną Kėdainiai neteko iškilaus žmogaus – kultūriniame gyvenime ženklų indėlį palikusio Adolfo Morėno.

Birželį A. Morėnui būtų sukakę 90 metų. Didžiąją savo gyvenimo dalį šis žmogus paskyrė kino studijai „Mėgėjas“, kurią 1962 m. įkūrė drauge su Kėdainių krašto garbės piliečiu Vitoliu Laumakiu. Tai buvo viena pirmųjų mėgėjiško kino studijų Lietuvoje. Kartu su bendraminčiais jie sukūrė kelias dešimtis dokumentinių ir vaidybinių filmų, kurie buvo rodomi net ir tarptautiniuose kino festivaliuose ir yra pelnę prizines vietas.

2013 m. Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ 1963–2004 metais sukurtų filmų kolekcija pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

2015 m. Kėdainių rajono savivaldybės konkurse “Kultūros versmė“ A. Morėnas pagerbtas nominacija „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“. Ši nominacija jam skirta už aktyvų ir ilgalaikį dalyvavimą kultūriniame gyvenime, už sukurtus reikšmingus kūrinius, už aukštus įvertinimus ir apdovanojimus.

2017 m. A. Morėnas buvo tarp pretendentų Krašto kultūros premijai gauti.

2017 m. Lietuvos kino operatorių asociacijos surengtuose „Ąžuolo“ apdovanojimuose A. Morėnas ir V. Laumakys apdovanoti už kūrybinius gyvenimo pasiekimus.

2022 m. „Mėgėjo“ kino studijos įkūrėjai apdovanoti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Šis Seimo įsteigtas apdovanojimas kėdainiečiams kino kūrėjams įteiktas už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.

A. Morėno dėka didžioji dalis „Mėgėjo“ kino studijoje sukurtų filmų buvo suskaitmeninta ir perduota Kėdainių krašto muziejui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai bei Valstybiniam archyvui.

1991 m. inžinierius, operatorius A. Morėnas su bendraminčiais įkūrė Kėdainių krašto televiziją, kurioje dirbo ne vienerius metus, ženkliai prisidėjo kuriant laidas, prižiūrėjo techniką.

Net ir išėjęs į pensiją šis kūrėjas susitikdavo su rajono bendruomene, moksleiviais, vykdė švietėjišką veiklą.