Adolfas Šleževičius (74 metų) politikas, buvęs 6-osios Vyriausybės premjeras

2022 m. gruodžio 6 d. po ilgos ligos mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius. 1993–1996 m. Vyriausybei vadovavęs buvęs politikas Anapilin iškeliavo būdamas 74-erių.

A. Šleževičius premjeru tapo 1993 metų kovo 10 dieną. Postą jis perėmė iš Bronislovo Lubio, tačiau kadencijos nebaigė – pasitraukė kilus skandalui, kai buvo stabdoma Lietuvos akcinio inovacinio banko veikla.

Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A. Šleževičius atsiėmė terminuotą indėlį iš šio banko, t. y. galėjo pasinaudoti tarnybine padėtimi. 1996 m. sausio 4 d. LDDP prezidiumas poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė. Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš Vyriausybės pasitraukė Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau pastarasis nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką.

Seimo daugumai pritarus premjeras buvo atleistas iš pareigų.

„Nors jis ir nebaigė savo kadencijos, tais metais šalis smarkiai pažengė į priekį: buvo išvesta užsienio kariuomenė, įvestas litas, suvaldyta infliacija, išsiplėtė šalies tarptautiniai ryšiai, – A. Šleževičiaus mirties dieną „Facebook“ paskyroje rašė buvęs A. Šleževičiaus patarėjas Vilius Kavaliauskas. – Į premjero postą atėjo gerai pasiruošęs: inžinierius mechanikas, mokėsi Liaudies ūkio akademijoje Maskvoje, dirbo maisto pramonės įmonėse, atgimimo metu – „Pienocentro“ pirmininku, Nepriklausomybės pradžioje – žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju. Vadovaudamas šalies ūkiui, darė ryžtingus sprendimus. Tuo metu silpniausia grandis buvo bankų sistema. Nors jam ir buvo keliama byla dėl neteisėtai priskaičiuotų padidintų palūkanų, ji niekuo nepasibaigė. Pasitraukęs iš valstybinio darbo, buvo samdomas tarptautinių kompanijų įgyvendinti didelius pramoninius projektus.“

Politikas gimė 1948 m. vasario 2 d. Šiaulių rajone, Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.

Prieš tapdamas premjeru dirbo dėstytoju, inžinieriumi.

A. Šleževičius buvo komunistų partijos, vėliau – nepriklausomos Lietuvos komunistų partijos narys, nuo 1990-ųjų – Lietuvos demokratinės darbo partijos narys ir pirmininkas.

Pasitraukęs iš politikos užsiėmė verslo konsultavimu, technologijų prekyba, kelerius metus dirbo Rusijoje. Buvo tarptautinių verslo ryšių bendrovės „TVRG“ vadovas.