Albinas Kentra (94 metų) rezistentas, politinis kalinys, atgimimo metraštininkas

Mirė žinomas rezistentas, politinis kalinys, atgimimo metraštininkas Albinas Kentra. Jam buvo 94 metai.

A. Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Jo tėvai buvo visuomenininkai ir Lietuvos patriotai, daug skaitė, rašė ir savo pavyzdžiu mokė šešis vaikus.

Jis žinomas kaip Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, pedagogas, kino operatorius, karys savanoris.

A. Kentra mokėsi Nevočių kaimo (Šilalės vlsč.) pradžios mokykloje, Šilalės gimnazijoje.

Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945-iais visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais.

16-metis A. Kentra buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.

Partizanų gretose jis buvo trumpai, jį išdavė bendramokslis. 1946-ųjų vasarą jis buvo suimtas, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos karinio tribunolo sprendimu jis buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį.

Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, kurie buvo kalinami lageriuose arba žuvo. Ilgus rezistencinės kovos metus motina O. Kentrienė vietos gyventojų buvo slepiama Kadžygos, Padvarninkų, Alkupio, Prapymo, Palokysčio kaimuose, Kaune.

Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-iais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti.

Kaune baigęs vidurinę mokyklą 1955–1960 m. jis Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą; studijuodamas susigrąžino Kentros pavardę. Laurų (Vilniaus raj.) aštuonmetėje mokykloje dirbo anglų kalbos mokytoju, taip pat buvo vokiečių kalbos mokytojas Nemenčinės vidurinėje mokykloje.

1962–1965 Leningrado universitete lankė užsienio kalbų kursus aukštųjų mokyklų dėstytojams. 1965–91 Vilniaus universitete dėstė anglų kalbą. Labai prisidėjo puošiant Vilniaus universiteto Centrinių rūmų ansamblį monumentaliais ir istorinės tematikos meno kūriniais, taikant audiovizualinį metodą užsienio kalboms mokyti, įrengė originalų garso ir vaizdo laboratorijų kompleksą (1979 Vilniaus universiteto 400 m. jubiliejinėje parodoje Maskvoje įvertintas aukso medaliu).

Nuo 1965 m. A. Kentra kino kamera filmavo svarbius Lietuvos kultūros, mokslo, politikos įvykius (1973 m. viešai parodytas A. Kentros sukurtas filmas „Mediumas“ užėmė antrą vietą Respublikinėje žanrinių kino filmų apžiūroje). Nuo 1988 m. jis nemažai nuveikė siekdamas formuoti pasaulio viešąją nuomonę ir pelnyti įvairių vyriausybių palankumą Lietuvos išsivadavimui iš sovietinės okupacijos. A. Kentros dokumentiniai reportažai rodyti užsienio šalių televizijose. 1989 m. su Vytautu Milvydu A. Kentra įkūrė Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių“ draugiją Vilniuje (buvo jos pirmininkas), nuo 1992 m. rūpinosi atkurti draugijos istorinės svarbos pastatą ir jame įkurti muziejų (muziejuje sukaupta vaizdinė Lietuvos antisovietinių partizanų kovų ir Vilniaus miesto istorijos medžiaga).

Sukūrė vaidybinį filmą „Pokalbis su Lietuva“ (2009).

A. Kentra parašė prisiminimų (paskelbti knygose „Erškėčių keliu“, 7 dalis, 2019, „Anglų kalbos slėpinių pavilioti: prisiminimų kaleidoskopas“, 2019).

A. Kentra 2019 m. tapo Laisvės premijos laureatu.