Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2021 GEGUŽĖS 23 D. | Nekrologas.lt
Aldona Jodkaitė
1928 LIEPOS 26 D. - 2021 GEGUŽĖS 24 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Aldona Jodkaitė (92), teatro ir kino aktorė

Eidama 93-iuosius metus 2021 m. gegužės 24 d. Anapilin iškeliavo teatro ir kino aktorė Aldona Jodkaitė. Ją primena ryškūs, charakteriniai vaidmenys sukurti Kauno dramos teatre ir kine. Šią žinią pranešė Kauno dramos teatras.

A. Jodkaitė – Lietuvos aktorė, gimusi tarpukario laikotarpiu 1928 m. liepos 26 d. Vilkijoje, per savo gyvenimą sukūrė daugybę ryškių vaidmenų. Teatro scenoje A. Jodkaitė pirmą kartą pasirodė dar besimokydama mokykloje. Vienas iš pirmųjų aktorės vaidmenų – Luiza spektaklyje „Klasta ir meilė“, pastatytame pagal žymaus vokiečių klasiko F. Šilerio kūrinį.

1949 m. ji baigė Kauno dramos teatro vaidybos studiją ir pradėjo dirbti Kauno valstybiniame dramos teatre. Įgijusi patirties ir patobulėjusi, aktorė vieną po kito pradėjo kurti tokius vaidmenis, kaip kaimo mergina Ievutė spektaklyje „Prieblandoje“, sukurtame pagal lietuvių rašytojo, prozininko A. Žukausko-Vienuolio kūrybą: Olia spektaklyje „Šviečia, bet nešildo“, pagal rusų dramaturgo A. Ostrovskio kūrinį, taip pat dramoje „Pavogtoji laimė“, pastatytoje pagal ukrainiečių poeto, rašytojo I. Franko kūrinį. Jame A. Jodkaitė atliko ukrainietės Anos vaidmenį.

Aktorės įkūnyti personažai buvo labai įvairūs, skirtingi. Proveržis jos kūrybiniame kelyje įvyko į teatrą atvykus režisieriui H. Vancevičiui. Kaip pati A. Jodkaitė sakė: „Su Henriko Vancevičiaus atėjimu į teatrą plūstelėjo ir naujo, šviežio oro gūsis. Daug kas tada pasikeitė: atsirado kitoks repertuaras, į spektaklius siūbtelėjo publika.“ Prasidėjus naujam laikotarpiui, aktorė įkūnijo Mašos heroję spektaklyje „Trys seserys“ pagal A. Čechovo kūrinį (1960). Šis vaidmuo aktorei teikė daug emocijų. „Mano dievas yra Čechovas. Nieko gražesnio, subtilesnio už jo dramaturgiją nežinau. Kai repetavome „Tris seseris“, tai buvo tikra šventė sielai“, – viename iš interviu teigė aktorė.

Vėliau sukūrė Gonerilės vaidmenį pagal V. Šekspyro dramą spektaklyje „Karalius Lyras“ (1961) bei Margaritą Gotjė spektaklyje „Dama su kamelijomis“ (1962) pagal prancūzų literatūros klasiko A. Diuma kūrinį. Šiuo laikotarpiu A. Jodkaitė pradėjo vis ryškiau skleistis kaip temperamentinga aktorė. Vienas labiausiai atsiskleisti padėjusių vaidmenų – karalienė Bona legendinėje J. Grušo dramoje „Barbora Radvilaitė“ (1972, rež. Jonas Jurašas). Taip pat labai ryškus ir sėkmingas pasirodymas jos laukė Lidijos Vasiljevnos vaidmenyje, spektaklyje A. Arbuzovo „Senamadė komedija“ (1975).

Įsimintini kiti vaidmenys: Irina (V. Korostyliovo „Tikiu tavimi“ (1961), Marija Choseva F. Garsijos Lorkos „Bernardos Albos namai“ (1964), Rūta K. Sajos „Saulės stulpas“ (1964) ), Regina D. Urnevičiūtės „Vadink mane motina“ (1965), Uršulė K. Borutos „Baltaragio malūnas“ (1966), Skruzdėlienė B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“ (1973), Amalija E. Vetemos „Rožynas“ (1978), Janina J. Montvilos „Didysis geismas“ (1984), Motina A. Strindbergo „Kelyje į Damaską“ (1986). Aktorė scenoje dirbo su tokiais partneriais kaip Laimonas Noreika, Kęstutis Genys, Gražina Balandytė, Rūta Staliliūnaitė, Vytautas Tomkus ir kiti. Bičiuliavosi su kolegėmis Danute Juronyte, Birute Raubaite, Gražina Balandyte, scenoje vaidino kartu su sutuoktiniu aktoriumi Algirdu Vrubliausku.

A. Jodkaitė žinoma ir iš kino filmų „Aušra prie Nemuno“ (rež. A. Faincimeris) bei „Tiltas“ (rež. B. Šreiberis), kuriuose atliko pagrindinių veikėjų Birutės ir Rūtos vaidmenis. Abu filmai buvo pastatyti sudėtingu Lietuvai laikotarpiu, kai menininkai turėjo paklusti cenzūros reikalavimams ir prievarta diegiamoms pažiūroms. Tai labai atsispindėjo ir šiuose filmuose. Paskutinė A. Jodkaitė premjera – „Kelyje į Damaską“ pagal švedų rašytojo, dramaturgo A. Strindbergo kūrinį (rež. Gytis Padegimas), o kine aktorė pasirodė 2015 metais A. Puipos filme „Edeno sodas“, kuriame atliko Helenos vaidmenį.

Kine bei teatre A. Jodkaitė nebijojo mėginti savo jėgas skirtinguose amplua, įsikūnijo į daugiau nei penkiasdešimt spalvingų vaidmenų, jai buvo suteiktas nusipelniusios artistės vardas. Menininkė išsiskyrė tvirtu charakteriu bei nuomone gyvenime ir kūryboje. Dėl savo idealų teko atsisakyti ir vaidmenų. Anksti palikusi sceną ir užleidusi vietą jaunajai kartai, domėjosi teatru, lankėsi premjerose. Aktorė A. Jodkaitė paliko ryškų ženklą Lietuvos teatro scenos metraštyje.