Aleksejus Kavka (87), Baltarusijos disidentas, intelektualas, diplomatas ir istorikas.

Eidamas 89-uosius metus mirė baltarusių Baltarusijos disidentas, intelektualas, diplomatas, istorikas ir literatūros kritikas Aleksejus Kavka. Būtent jis sovietiniais laikais nelegaliai gabeno baltarusišką savilaidą į užsienį. Apie jo mirtį feisbuke pranešė jo draugai.

A. Kavka gimė 1937 m. rugsėjo 20 d. Revetsky Bor mieste, Chervensky rajone.

Studijavo Baltarusijos universitete, mokėsi Socialinių mokslų akademijoje prie TSKP CK, dirbo Sovietų Sąjungos mokslų akademijos Pasaulio socialistinės sistemos ekonomikos institute.

1976 m. A. Kavka parašė „Laišką draugui rusui“, kuriame Baltarusijos komunistinės valdžios kultūros politika buvo pavadinta asimiliacija.

Devintajame dešimtmetyje sovietų ambasadoje Varšuvoje patarėju dirbęs A. Kavka siuntė į Vakarus kūrinius, kurių nebuvo galima išleisti sovietinėje Baltarusijoje, įskaitant garsiosios Olego Bembelio knygos „Gimtoji kalba ir moralinis estetinis progresas“ rankraštį. Knyga buvo išleista Londone.

1991 m. jis išsiuntė Michailui Gorbačiovui telegramą apie jo pasitraukimą iš „žandarų ir tautų tautinio apsisprendimo priešo partijos“.

A. Kavka itin domėjosi Lenkijos istorija, lenkų darbo jėgos judėjimu, sovietų ir lenkų santykiais, o nuo septintojo dešimtmečio pabaigos – tautinio tapatumo atgimimo ir formavimosi problemomis, Pranciškaus Skorinos, Jankos Kupalos, Konstantino Ezovitovo, Ivano Luckevičiaus, Vaclovo Lastovskio, Nikolajaus Ulaščiko ir kitų kūryba.

A. Kavka pusę savo amžiaus gyveno Maskvoje, kur leido istorinį ir literatūrinį almanachą „Skarynich“. Jis išsakė pageidavimą būti palaidotas mažoje tėvynėje.

::alfa::Mirė Baltarusijos disidentas, diplomatas, istorikas ir literatūros kritikas Aleksejus Kavka