Alfonsas Svarinskas (94 metų) monsinjoras, disidentas, iš lagerių išlaisvintas JAV prezidento Ronaldo Reigano dėka
2014 m. liepos 17 d. mirė vienas garsiausių šalies disidentų, kunigas monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Gimęs 1925 m., būsimasis kunigas mokėsi Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje, studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1946 m. pavasarį persekiotas sovietinio saugumo, paliko studijas ir išėjo pas partizanus. 1946 m. vasarą buvo Ukmergės apylinkėse veikusios Šarūno partizanų grupės ryšininkas. 1946 m. gruodžio 21 d. areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, nuteistas 10 metų darbo pataisos lageriuose. 1947-1956 m. kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas 1954 m. spalio 3 d. slapta įšventino A. Svarinską kunigu. 1958 m. balandį areštuotas ir nuteistas 6 metams už antisovietinės literatūros laikymą, 1958-1964 m. kalėjo Mordovijos (Rusija) lageriuose.
1961 m. už akių A. Svarinską nuteisė ir LTSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs jį ypač pavojingu recidyvistu,. Kunigas buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę grįžo į Lietuvą. Nuo 1972 m. A. Svarinskas bendradarbiavo leidžiant „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.
Už pogrindinę antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia 1983 m. sausio 26 d. Viduklėje A. Svarinskas buvo trečią kartą areštuotas, o 1983 m. gegužės 6 d. nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose.
1988 m. Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską. 1988 m. liepos 11 d. jis buvo iš lagerio paleistas ir grįžo į Viduklę, o rugpjūčio 23 d. buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. 1988-1990 m. jis lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų kaip Lietuvos disidentas, net 11 kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tik Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę monsinjoras grįžo į Lietuvą ir 1991 m. buvo išrinktas į Atkuriamąjį Seimą.