Algirdas Klova (62 metų) kompozitorius, muzikologas, multiinstrumentininkas

Eidamas 63 metus 2021 m. liepos 16 d. mirė kompozitorius, muzikologas, multiinstrumentininkas Algirdas Klova.

Artimas velionio bičiulis melomanas, muzikos leidėjas Dovydas Bluvšteinas sako, kad juodu siejo sena draugystė. Nuo tų laikų, kai jis išleidęs „Kikilio“ kasetę.

„Vienas kitą gerai supratome. Algis buvo vienas universaliausių muzikos žinovų. Jo žinių ir pomėgių diapazonas buvo nepaprastai platus: akademinė, pasaulio muzika, folkloras, džiazas, rokas ir visi jų junginiai, – vardija D. Bluvšteinas. – Buvo draugiškas, lengvai bendraujantis, naujovėms lankstus žmogus.“

Prieš keletą metų A. Klova įrašė solinį albumą, vinilinę plokštelę „Versmės tėkmė“, jį išleido „Zona Records“. Plokštelėje skamba lietuviškų dainų interpretacijos, kiekvieną instrumentą įgrojo pats Algirdas.

„Dabar ketinome leisti „Versmės tėkmė II“ su didesne muzikantų sudėtimi. Net planavome koncertinį turą su prancūzu muzikos kūrėju Philu Vonu ir Gintu Gascevičiumi. Jų trijulė labai gerai sutarė, brendo bendras projektas. Deja, nebeįvyks“, – nutyla pašnekovas.

Pedagogė, operos dainininkė, sopranas Gintarė Skerytė LRT.lt sako Algirdą pažinojusi nuo studijų laikų. Paskutinį kartą su juo matėsi pristatant muzikos, poezijos ir fotografijos leidinį „Ant vėjo sparnų“, dalyvavo muzikinėje renginio programoje. Juos siejo daugelis dalykų – ir muzika, ir gamta. Net gana neįprastomis aplinkybėmis.

Tarkime, pastaruoju laiku, sako G. Skerytė, jųdviejų draugystė labiau buvo susijusi su keitimusi augalais. Šiandien nuo ryto Gintarė triūsė sode, skabė rūtas ir, sako, kaip tik prisiminusi Algirdą, nes tas prieš pusmetį žadėjęs duoti augalų sėklų. A. Klova su žmona, muzikos renginių fotografe Daiva Kloviene, gyveno mažame bute, augino gausybę augalų. Labai juos mylėjo, puoselėjo.

„Kadangi trūko vietos, jis juos atidavinėjo. Draugams, kaip savo gerumą. Visapusis buvo žmogus“, – atsidūsta G. Skerytė.

Ji prašydavusi kompozitoriaus parašyti naujų dainų, pagausinti repertuarą, o kitą kartą jis pats pasiūlydavo solistei atlikti kurį nors ką tik parašytą kūrinį. Anot G. Skerytės, A. Klovos muzika labai patiko jos mokiniams – nes ji ir paprasta, ir universali.

Etnomuzikologas, muzikos pedagogas, muzikas, grupės „Atalyja“ vienas įkūrėjų Eirimas Velička LRT.lt teigia, esą A. Klovos figūra, įtaka lietuviško folkroko judėjimui buvo esminė. Anot pašnekovo, kartu su kolega Giedriumi Kuprevičiumi juodu buvo šios krypties pradininkai.

„A. Klova su savo folkloro grupe „Vydraga“ ir Skirmanto Sasnausko džiazo kvartetu sukūrė įspūdingą projektą „Laumių sakmės“. Jų koncertą, atmosferą, muzikos skambesį prisimenu iki šių dienų. Tai buvo žanro proveržis“, – teigia E. Velička.

Velionis, kartu su G. Kuprevičiumi buvo ir world muzikos pradininkai Lietuvoje.

A. Klovą Eirimas įsidėmėjo nuo studijų laikų. „Jo akiratis buvo nepaprastai platus, folkloro, country žinios – neaprėpiamos“, – sako E. Velička. Algirdas mokėdavo palaikyti visas iniciatyvas, pagirti, visada buvo pozityvus, optimistiškas.

A. Klova gimė 1958 metais, 1983-iaisiais baigė Lietuvos konservatorijos Juliaus Juzeliūno klasę.

1983–1991 m. dirbo Lietuvos radijo garso režisieriumi. 1984–1988 m. vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ instrumentinei grupei. 1991–1994 m. buvo radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktorius ir laidų vedėjas.

Nuo 1992 m. su A. Luniu organizavo tarptautinį instrumentinį folkloro festivalį „Griežynė“. 1995 m. Lietuvos country muzikantų asociacijos įkūrėjas, viceprezidentas, 1996–1999 m. prezidentas. Nuo 2001 m. „Blue grass“ tarptautinės asociacijos narys ir atstovas Lietuvai.

1980 m. įkūrė country muzikos grupę „Kikilis“, iki 1985 m. jai vadovavo, 1988 m. įkūrė folkloro ansamblį „Vydraga“, jam vadovavo.

1996 m. subūrė „Country Blues Session Band“, kuris 1999 m. konkurse „Country Europa Mrągowo“ laimėjo II premiją. „Folk-jazz“, „world music“ vienas pirmųjų propaguotojų Lietuvoje.

A. Klova koncertavo Lietuvoje ir užsienyje kaip solistas ir su ansambliais, dalyvavo festivaliuose, projektuose. Sudarė ir išleido daugiau kaip 10 lietuvių muzikos folkloro rinkinėlių.

Reikšmingiausi kūriniai: Sonata-koncertas birbynei ir fonogramai, Koncertas smuikui ir orkestrui (abu 1983 m.), kamerinė simfonija „Įspūdžiai“ kameriniam orkestrui (1984 m.), styginių kvartetas „Viltis“ (1986–1998 m.), ciklas fortepijonui „Šešiolika rugsėjo dienų“ (1994 m.), mažoji kantata balsui ir kameriniam ansambliui „Toj žvaigždelė rytmetėlė“ (1985–1998 m.), ciklas moters balsui ir fortepijonui „Ryto vandens spalva“ (1991 m., žodžių autorius Liudvikas Jakimavičius), oratorija sopranui, kameriniam chorui, senovės muzikos instrumentiniam ansambliui ir šokėjams „Miškų žaidimai“ (1987 m.), „Biržų krašto meilės dainos“ (1990 m., ž. iš J. Janonio ir Marijos Janonienės rinkinio „Biržų krašto tautosaka“), Trys giesmės Marijai (1989–1992 m.) ir „Sadauto kupole rože“ mišriam chorui (1993 m.), ciklas mišriam chorui „The Garden of Love“ (1999 m., ž. Viljamas Bleikas), kūriniai vaikams, tarp jų – „Kalėdų dainos“ (1988 m.), „Velykų dainos“ (1989 m.), „Liūdno rudens dainos (Vėlinių dainos)“ vaikų balsams ir autentiškiems liaudies muzikos instrumentams (1999 m.), „Skaičiuotės vaikų chorui“ (1995 m., visų žodžiai liaudies).