Algis Vilkinis (72), vienas pirmųjų Lietuvos žirginio sporto meistrų.

Respublikinė lenktyninių žirgų lyga ir žirgų sporto bendruomenė gedi Anapilin iškeliavusio Algio Vilkinio, kuris rugpjūčio 21 d. atgulė Rudnios (Varėnos r.) kapinėse.

A. Vilkinis buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos žirginio sporto meistrų, vadeliotojas, treneris, veisėjas, mokytojas ir įkvėpėjas bei Respublikinės lenktyninių žirgų lygos vienas iš pirmųjų kūrėjų. Anot mokinės, dabar Švedijoje veterinare žirgų klinikoje dirbančios Žydrūnės, žirgus jis vadino savo vaikais.

A. Vilkinis – Varėnos kraštietis, gimęs ir augęs miškų apsuptame Kašėtų kaimelyje šalia srauniosios Ūlos. Anksti gyvenimą susiejęs su žirgais, jis garsino Lietuvą ristūnų žirgų sporto pasiekimais bei sporto istorijoje paliko garbingą pėdsaką – jis, atstovaudamas Varėnos sportininkams, yra daugkartinis Lietuvos čempionas, Sartų didžiojo prizo nugalėtojas ir užsienio ristūnų žirgų lenktynių dalyvis bei laimėtojas.

Stasys Kėrys dalijasi prisiminimais: „Algis buvo jautrios sielos ir išskirtiniu sąžiningumu pasižymėjęs žmogus, aplink save būręs ir įkvėpęs tiek jaunąją kartą, tiek ristūnų sporto mėgėjus ir profesionalus. Jis taip pat buvo ir mano pirmasis patarėjas, kai pradėjau aktyviai užsiimti ristūnų sporto veikla. Pradžioje tai laikęs hobiu, Algis vėliau pasirinko ristūnus nuolatine savo darbine veikla.

Skaičiuoju, bent kelis dešimtmečius kartu auginome, treniravome ir siekėme aukštumų šiame sporte, dalyvaudami Tarptautinėse ir Lietuvos ristūnų žirgų lenktynėse. Daugybė valandų, praleistų kartu kelionėse į varžybas, bei pokalbiai apie žirgų priežiūrą, auginimą, charakterius, vadeliojimo taktikas bei varžovų pasiekimus buvo mūsų kasdienybė. Jaučiu gilų liūdesį netekęs artimo draugo.“

Žydrūnė Mortūnaitė prisimena: „Algis buvo ramybės ir pagarbos kitam pavyzdys. Prisimenu jo mokymą, kaip elgtis su gyvūnais, jo kantrybę ir ramybę, kurią visada taikau savo darbe gydydamas žirgus. Man labiausiai patikdavo tai, kad arklius jis vadindavo savo vaikais. Jie iš tiesų kaip vaikai, jiems reikia besirūpinančio žmogaus.

Stiprybė slypi dėmesingume, švelnume, pagalboje, ypač jei esi stiprus ir stuomeningas, koks ir buvo Algis. Jis visada žinojo, kas bus už posūkio, kuris lenktynėse pasieks aukštus rezultatus, kurį reikia pagirti už pastangas ir už kurį džiaugtis taip, lyg jis būtų įvykdęs jo asmeninį pasiekimą.“

Ernestas Juškauskas pasakoja: „Algis man buvo numeris vienas kaip treneris, kaip žmogus, tiesą sakant, nežinau, ar daugiau buvo tokių kaip jis. Jis niekada negailėjo patarimų, pamokų, taip pat konstruktyvios kritikos, kas vedė mane link tobulėjimo ir įgūdžių trasoje gerinimo. Būtent iš jo įsigijau savo pirmąjį žirgą, su kuriuo ėmiau laimėti prizines vietas. Net ir vėliau, kai Algis jau nebevadeliojo, jam visada buvo įdomu aptarti įvykusias varžybas, žirgo paruošimo niuansus bei važiavimo strategijas. Mus siejo didelė meilė žirgams.‘‘

Juozas Kvakšys mena pažintį: „Su Algiu pirmą kartą susitikome dar 1983 m. per Respublikines Vasaros lenktynes Utenoje. Tada jis su savo žirgu Pamyru užėmęs 2 vietą labai tuo džiaugėsi. Nuo to laiko mes visada matydavomės įvairių varžybų metu. Algis buvo tikras savo srities žinovas ir visiškai atsidavęs šiam sportui.“

VšĮ Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorė Joana Kerytė Lygos ir bendruomenės vardu reiškia gilią užuojautą artimiesiems.

::alfa::Žirgų sporto bendruomenė išgyvena skaudžią netektį: Anapilin iškeliavo Algis Vilkinis