Anatolijus Polivoda (75 metų) Ukrainos krepšininkas, kelių olimpinių žaidynių medalininkas

Sausio 22 dieną eidamas 77-uosius metus mirė garsus Ukrainos krepšininkas Anatolijus Polivoda.

Krepšininkas gimė 1947 m. gegužės 29 d. Donecko srities Jenakijevės mieste, kur ir pradėjo žaisti krepšinį. Iš prigimties būsimasis krepšininkas pasižymėjo šoklumu, gera koordinacija, reakcija ir greičiu.

1964 m. 200 cm ūgio A. Polivoda buvo pakviestas į Kijevo „Budivelnyk“ klubą, su kuriuo tapo Sovietų Sąjungos čempionu, du kartus iškovojo sidabrą ir dar du kartus tenkinosi bronzos medaliu.

1967 m. gegužę A. Polivoda, kaip Sovietų Sąjungos nacionalinės komandos narys, išvyko į Urugvajų, kur vyko pasaulio čempionatas. Jame su Sovietų Sąjungos rinktine jis iškovojo aukso medalius. Ukrainietis buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. Tais pačiais metais A. Polivoda laimėjo pirmąjį iš trijų Europos čempionatų.

Svarbiausi jo pasiekimai buvo susiję su Sovietų Sąjungos rinktinės pasirodymais olimpiadose: krepšininkas 1968-ųjų Meksiko olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą, o 1972 m. su rinktinės kapitonu Modestu Paulausku – Miuncheno žaidynių auksą, kai po dramatiškos pabaigos įveikė JAV rinktinę 51:50.

Nesutikę su tokia baigtimi, kai teisėjai skyrė 3 sek. atakai, per kurias Sovietų Sąjunga rinktinė pelnė pergalingus du taškus, JAV krepšininkai atsisakė pasiimti sidabro apdovanojimus. Būtent 1972 m. olimpinėse žaidynėse A. Polivoda iš esmės sužaidė paskutines savo rungtynes tiek SSRS komandoje, tiek ir klubiniame krepšinyje ​​– Miunchene jis kovėsi tik pusfinalyje su Kuba.

Likus dviem dienoms iki garsiojo olimpinio finalo jis patyrė priepuolį ir lemiamą žaidimą stebėjo iš tribūnų. Tik po kelerių metų gydytojai nustatė, kad krepšininkas sirgo įgimtu Volfo-Parkinsono-Vaito sindromu. Tuomet krepšininkui buvo pasakyta, kad jis negali profesionaliai sportuoti.

Tačiau A. Polivoda po olimpiados dar bandė žaisti toliau – jis išvyko į Donecką su Kijevo klubu sužaisti Ukrainos čempionato rungtynes, tačiau priepuolis pasikartojo. 26 metų žaidėjas buvo priverstas baigti krepšininko karjerą. Vėliau A. Polivoda įgijo aukštąjį išsilavinimą, daugiau nei dešimtmetį dirbo Taraso Ševčenkos universiteto kūno kultūros katedroje.