Antanas Terleckas (96 metų) disidentas, politikas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas
Eidamas 96-uosius metus, ypatingą Lietuvai dieną – vasario 16-ąją mirė disidentas Antanas Terleckas.
A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje. 1940 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Švenčionėlių ir Linkmenų progimnazijose. 1945 m. vasarą jis buvo suimtas, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau, neradus jokių įrodymų, buvo paleistas.
1946 m., Antanas įstojo į Vilniaus prekybos technikumą. Vėliau tęsė studijas Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultete.
Studijos sekėsi gerai. 1954 m. A. Terleckas parašė ir apsigynė diplominį darbą apie Dvarčionių plytinę ir jos darbo rezultatus.
Studijų metais A. Terleckas vedė Eleną Keraitytę, buvusią partizanų rėmėją.
Baigęs mokslus, A. Terleckas gavo paskyrimą į SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinį filialą dirbti kredito inspektoriumi. 1957 m. įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūrą (dabar doktorantūra).
Jaunąjį mokslininką domino ekonomikos raida, darbą jis norėjo rašyti apie Lietuvos ekonominės minties istoriją. Tačiau norams pildytis nebuvo lemta – A. Terleckas tapo persekiojamu politiniu kaliniu.
Su kalbininkais ir studentais lituanistais A. Terleckas važinėjo po Pietryčių Lietuvą, lietuvių gyventas Baltarusijos dalis, vežė ten lietuviškus leidinius ir vadovėlius. Tokia A. Terlecko veikla atkreipė į jį KGB dėmesį. 1957 m. pabaigoje, prieš pat Kūčias, jo bute buvo padaryta krata, o jis pats suimtas.
LSSR aukščiausiasis teismas A. Terlecką nuteisė 4 metams lagerio. Jam teko kalėti Taišetlage, Irkutsko srityje, rašoma LGGRTC pranešime.
Būdamas 36-erių A. Terleckas įstojo į VU Istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Baigdamas studijas, buvo išlaikęs 31 egzaminą ir programą įvykdė. Bet baigti mokslo neleista – parašytas diplominis darbas neįtiko politiškai.
Bene svarbiausias A. Terlecko kūrinys buvo Lietuvos laisvės lyga, kuri buvo įsteigta 1978 m., minint 38-ąsias okupacijos metines. Lygos tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.
1979 m. gegužę A. Terleckas vėl buvo suimtas, nuteistas ir aštuonerius metus kalėjo ir gyveno tremtinio gyvenimą toli nuo gimtosios žemės.
Grįžęs į Lietuvą A. Terleckas vėl įsitraukė į visuomeninę – politinę veiklą. Jo vadovaujama lyga rengė protestus ir mitingus, iš kurių garsiausias – 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui lyga inicijavo parašų rinkimą dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos.
Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę A. Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politiką, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, o 2000 m. buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą.
Už savo veiklą ne kartą buvo apdovanotas: 1998 m. – 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. – ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 m. – Laisvės premija, 2013 m. – Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.