Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2024 KOVO 19 D. | Nekrologas.lt
Arūnė Liucija Arbušauskaitė
1942 GEGUŽĖS 21 D. - 2024 KOVO 19 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Arūnė Liucija Arbušauskaitė (82), lietuvių sociologė, istorikė

Antradienį, eidama 82-uosius, mirė lietuvių sociologė, istorikė dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė. Šia žinia antradienį pasidalijo jos sūnus – žurnalistas, buvęs Seimo narys Gintaras Vaičekauskas.

Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, A. L. Arbušauskaitė baigė Vilniaus universitetą (klasikinę filologiją). Dešimtmetį nuo 1968-ųjų dirbo Vilniaus universiteto Kauno vakariniame, vėliau – Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete.

Nuo 1991-ųjų dėstė Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre, nuo 2007-ųjų iki 2014-ųjų – universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.

Mokslinių tyrimų sritys: prievartiniai migraciniai procesai buvusioje Rytų Prūsijoje, Klaipėdos krašto gyventojų etninio identiteto aspektai.

Svarbiausi jos veikalai: „Lietuvos optantai: klaipėdiškiai 1939 “ (2001), „Gyventojų mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutartį “ (2002), „Anšliusas ir Klaipėdos krašto gyventojai (1939–1944)“ (2010).

A.L. Arbušauskaitė publikavo Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų istorijos šaltinių (dalį su kitais). Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių.

::alfa::Mirė sociologė, istorikė dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė