Arvydas Karaška (80 metų) muzikologas, etninės kultūros puoselėtojas, „Ratilio“ vadovas

2023 m. lapkričio 7 d. Anapilin iškeliavo muzikologas, enciklopedininkas, etninės kultūros puoselėtojas Arvydas Kazimieras Karaška. Jam buvo 80 metų.

A. K. Karaška gimė 1943 m. kovo 11 d. Kėdainiuose.

„Greta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros stovėjusioje špitolėje buvo mūsų namai. Čia augau, čia girdėjau ne tik ataidinčius garsus nuo Katedros vargonų, bet ir pas žinomą muziką tėtę Kazimierą besilankančių mokinių pratybas, vėliau ir diskusijas apie muziką...“, – taip muzikologas A. K. Karaška prisiminė vaikystę.

1969 m. A. K. Karaška baigė Lietuvos konservatorijos Vytauto Venckaus klasę, su pertraukomis studijavo kompoziciją ir Juliaus Juzeliūno klasėje.

A. K. Karaška pradėjo intensyviai domėtis etnokultūra – 1976–2002 m. vadovavo folkloro ansamblių „Ratilio“, „Dijuta“ instrumentinėms grupėms, Skriaudžių „Kanklėms“ ir kitiems ansambliams.

Nerimstantis, neįtikėtinai smalsus muzikas nuo 1996 m. tapo kūrybinės grupės „Atgimstantys varpai“ kampanologas. Pats bandė varpus, tyrinėjo jų kilmę ir istorinius diskursus. A. K. Karaška buvo ne tik labai smalsaujantis, aktyviai archyvuojantis, bet ir kryptingas Lietuvos muzikos kultūros skleidėjas Lietuvoje ir pasaulyje. Paskelbė menotyros, muzikos instrumentologijos studijų (The New Grove Dictionary of Musical Instruments, 1984 m.), yra ne vienos kitos studijos, knygos bendraautorius, parengė leidinį „Panevėžio krašto asmenvardiniai knygos ženklai 1860–1998“, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, parengė radijo ir televizijos laidų.

A. K. Karaška išplėtė lietuvių liaudies muzikos instrumentų sistematiką. Rekonstravo reliktinių muzikos instrumentų Europos muziejams parodinius egzempliorius (Paryžiaus Musée de l'Homme ir kt.), vienetus veikiantiems ansambliams. Labai rūpinosi tais muzikais, kurie oficialių struktūrų buvo atstumiami, „nepastebėti“. Visa savo esybe siekė sąžiningo darbščių muzikų įvertinimo. Todėl atkakliai siekė ne tik juos pastebėti, bet ir fiksuoti enciklopedininko plunksna, žinias kaupti vertingoje namų erdvę neįkainuojamais egzemplioriais, kartotekomis vis papildomoje kolekcijoje.

Pats sudarė ir parengė netikėtus, jį stebinusios literatūros bandymų rinkinius (pvz., kompozitorės Ramutės Astrauskienės nežinomų eilėraščių rinkinį „Žydinti obelis“. Bendradarbiavo su Lietuvos Atgimimo laikotarpio teatro židinius tyrusiais autoriais.

Atmintina 2014 m. jo sukurta urbanistinė garso kompozicija varpininkams „Via Baltica. Campani Panevezensis: Gloria Deo et Patria“.

Greta muzikos A. K. Karaška domėjosi grafika. Ne tik ją kolekcionavo, kaupė meno kūrinių archyvą, bet ir pats kūrė pašto atspaudų grafikos miniatiūras, apipavidalino knygų ir kitų leidinių puslapius.