Billas Viola (73), vienas iš videomeno pradininkų ir klasikų.

Liepos 12 d. mirė amerikiečių menininkas, vienas iš videomeno pradininkų Billas Viola. Jis mirė Kalifornijoje, būdamas 73 metų, pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis menininko žmona ir bendraautore Kira Perov.

Žinomas menininkas Anapilin iškeliavo savo namuose Long Byče. Pasak jo žmonos, menininko mirties priežastis buvo ankstyvųjų Alzheimerio ligos stadijų komplikacijos.

B. Viola yra vienas iš videomeno pradininkų ir klasikų, įnešantis į jį tradicinės Vakarų tapybos motyvus.

Jis gimė Kvinse, Niujorko valstijoje, 1951 m. sausio 25 d. Menininkas priklausė pirmajai kartai, užaugusiai prie televizijos ekranų. Kai atėjo laikas rinktis koledžą, jis įstojo į Sirakūzų universitetą. Šis pasirinkimas jo gyvenime buvo lemtingas.

Vaizdo menas išpopuliarėjo po to, kai septintojo dešimtmečio pabaigoje buvo išrasta nešiojama ir prieinama asmeniniam naudojimui skirta įrašymo įranga. Eksperimentinės televizijos centre Sirakūzų universiteto kaimyniniame Binghamtone vaizdo įrašų pradininkai Nam June Paikas ir Shuya Abe sukūrė elektroninį sintezatorių, kuris galėjo perdengti, padauginti arba atskirti skaitmeninius vaizdus į sudėtingus judančius koliažus.

Sirakūzų profesūra sveikino naują meną, o Eversono meno muziejus tapo pirmuoju pasaulyje vaizdo meno kuratoriumi. B. Viola ten įsidarbino ne visą darbo dieną, o 1973 m. Eversone buvo surengta pirmoji jo paroda.

Baigęs universitetą, B. Viola išvyko į kelionę: Florencijoje 18 mėnesių praleido studijuodamas Renesanso meną; paskui išvyko į Indoneziją, Saliamono salas, Šiaurės Indiją, Japoniją ir Australiją.

Grįžęs apsigyveno Kalifornijoje. 1985 m. jo vaizdo klipas tapo pirmuoju, pristatytu Niujorko Whitney bienalėje. 1987 m. Los Andžele naujai atidarytas Šiuolaikinio meno muziejus įsigijo jo mistinį „Kambarį Šv. Kryžiaus Jonui“. 1989 m. jis gavo MacArthur stipendiją ir tapo pirmuoju iš penkių vaizdo menininkų, iki šiol ją kada nors gavusių. Kolegos menininkai pravardžiavo B. Violą „Captain Video“, taip įtvirtindami jo vadovaujantį vaidmenį videomene.

Savo karjeros pradžioje B. Viola atmetė klasikinį meną. Vaizdo darbuose jis panaudojo savo filmuotą medžiagą, tyrinėjo žmogaus pojūčius ir ribines būsenas.

Dešimtajame dešimtmetyje B. Viola pasuko į tapybą ir pradėjo studijuoti senųjų meistrų darbus. Pamažu jo videomenas įgavo manierizmo ir baroko bruožų, juose atsirado tiesioginių nuorodų į klasikinius šedevrus.

Iki 2000-ųjų B. Viola atrado jam būdingą stilių: jis pradėjo filmuoti savo darbus su kamera dideliu kadrų dažniu ir sulėtino gautą vaizdo įrašą, leidžiantį žiūrovui jį išnagrinėti iki subtiliausių jo niuansų.

Beveik visi B. Violos siužetai paimti iš Biblijos ir kitų pagrindinių mūsų civilizacijos religinių tekstų, kurie jam vienodai apima Amerikos indėnų ir induizmo, dzeno ir klasikinio budizmo tikėjimus.

::alfa::Anapilin iškeliavo pasaulinio lygio menininkas, vienas iš videomeno pradininkų Billas Viola