Bronė Balčienė (77 metų) redaktorė, J. R. R. Tolkieno „Hobito“ vertėja

2023 m. gruodžio 30 d., eidama 78-uosius metus, mirė vertėja, redaktorė, lituanistė Bronė Balčienė.

Anot Lietuvos rašytojų sąjungos, už kruopštų redaktorės darbą 2010 m. B. Balčienė buvo apdovanota Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigta literatūros redaktoriaus premija „Auksinė lupa“.

B. Balčienė gimė 1945 m. balandžio 23 d. Parupėje, Biržų rajone. 1948–1956 m. gyveno tremtyje Irkutsko srityje. 1970 m. baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, liko dėstyti VU Lietuvių kalbos katedroje. B. Balčienė bendradarbiavo leidžiant žurnalą „Mūsų kalba“, parašė keliasdešimt straipsnių apie kalbos kultūrą.

Nuo 1979 m. dirbo leidykloje „Vaga“ verstinės literatūros redaktore, nuo 1988 m. – Verstinės literatūros redakcijos vedėja,. 1994–2004 m. dirbo redaktore leidykloje „Alma littera“, vėliau bendradarbiavo su įvairiomis leidyklomis.

Vertė iš latvių, anglų ir rusų kalbų. Surinkus visas B. Balčienės išverstas ir suredaguotas knygas, susidarytų įspūdinga biblioteka.

Iš rusų kalbos ji išvertė Rabindranato Tagorės „Aukso miražą“ (1983) ir daugybę knygų vaikams. Iš latvių kalbos – Andrio Kolbergo romaną „Šešėlis“ (1987), Andrio Purinio romaną „Aukso voras juokiasi“ (1990), taip pat pasakų ir kitų žanrų knygų vaikams.

Vertėjos dėka suaugusius ir mažuosius skaitytojus pasiekė daugybė puikių vertimų iš anglų kalbos. Tarp jų – Iris Murdoch romanai „Jūra, jūra…“ (1990) ir „Juodasis princas: meilės šventė“ (2008), J. R. R. Tolkieno „Hobitas, arba Ten ir atgal“ (1985), Briano Lane’ės „Nusikaltėliai ir sekliai“ (kartu su B. Povilaičiu) (1999), Annos Casalis „Boružių kaimelis“ (2005), „Kaip ežiai verda obuolių sirupą“ (2005), Charleso Perrault „Pasakos“ (2012).

Redaktoriaus darbą ji vadino tarnyste: „Tarnauji knygai, literatūrai, ir kas svarbiausia, mano nuomone, – kalbai. O per tai – autoriui ir vertėjui.“

„Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – LRT radijui buvo sakiusi B. Balčienė.