Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2008 BALANDŽIO 20 D. | Nekrologas.lt
Bronys Savukynas
1930 SAUSIO 5 D. - 2008 BALANDŽIO 20 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Bronys Savukynas (78 metų) filologas, kalbininkas, ilgametis „Kultūros barų“ redaktorius

2008 m. balandžio 20 d. mirė garsus lituanistas, ilgametis „Kultūros barų“ vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas. Ištisi dešimtmečiai, skirti lietuvių kalbos tyrinėjimams, mokslinės bei grožinės užsienio literatūros vertimams į gimtąją kalbą, daugybė straipsnių, profesionali redaktoriaus veikla seniai buvo tapusi B. Savukyno vizitine kortele, pelnė kolegų pripažinimą ir pagarbą.

B. Savukynas gimė 1930 m. sausio 5 d. 1949 m. baigė Leipalingio gimnaziją, 1950-1955 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetuose, 1955-1958 m. – Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros aspirantas, mokytojavo.

Žurnale „Kultūros barai“ žurnalistas dirbo daugiau nei 38 metus, o vėliau tapo ir šio žurnalo ilgamečiu vyriausiuoju redaktoriumi: juo buvo šešiolika metų. Filologas parašė daugybę darbų apie lietuvių kalbą, kalbos kultūrą („Vardai ir žodžiai“, „Ežerų vardai“, „Ženklas ir prasmė“, „ Žodžiai ir prasmės“, „Žodžiai ir žmonės“), buvo vienas iš „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ sudarytojų.

Jis buvo pasinėręs ne tik į kultūrinę, bet ir visuomeninę veiklą. Sovietiniais laikais dalyvavo disidentinėje veikloje. Buvo lietuvių P. E. N. Centro, Lietuvių kalbos draugijos, Lietuvos Respublikos Piliečių Chartijos tarybos, Pasaulio lietuvių lituanistų bendrijos narys, Piliečių santalkos tarybos narys.