Danutė Dirginčiūtė Tamulienė (80), Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona.
Kovo 25 d. į amžinybę iškeliavo buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė. Artistei balandžio 10-ąją būtų sukakę 81-eri. Šia liūdna žinia pasidalijo Kauno valstybinis muzikinis teatras.
„Begalinės publikos meilės lydėta ir artimiausių žmonių „laukiniu deimantu“ vadinta Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė D. Dirginčiūtė operetės žanrą ne tik prisijaukino, bet ir pakėlė jį gerokai į aukštesnį meninį lygį. Ji – viena iš nedaugelio dainininkių, atitikusių visus operetės žanro keliamus reikalavimus: gražaus, stipraus, puikiai valdomo balso, išraiškingos prozos, ekspresyvios ir natūralios vaidybos, plastiško šokio. Jos vidinio grožio, tvirtų asmeninių savybių, grakščios išvaizdos bei puikaus balso derinys suteikė kuriamiems personažams nepaprasto žavesio ir šilumos, – jautriais žodžiais dalijasi Kauno valstybinio muzikinio teatro bendruomenė. –
Muzikinio teatro scenoje solistė tarsi be didelių pastangų skleidė pagrindinius operetės bruožus – artistiškumą, emocingumą, švelnų humorą, optimizmą, kilnų aristokratiškumą, vainikuojamus herojiškos romantikos. Tačiau tai tik sceninė apgaulė – kerintys D. Dirginčiūtės vaidmenys buvo didžiulio įdirbio ir besąlygiško atsidavimo scenos menui rezultatas.
Solistė mėgdavo sakyti: „Mane visada žavėjo gamtos grožis, pavasario pienių pievos kerėjo kaip pažadų laukas, tačiau kažkas viduje neleido nurimti ir skatino eiti tolyn. Tie kaimo laukai – antroji mano esybė, antroji dvasios pusė. O pirmoji – Teatras! Pašaliniai darbai, buitis buvo visuomet atidėti į šalį. Pirmame plane dominavo beatodairiška meilė žiūrovams.“
„Visą gyvenimą mama laikėsi vienintelės taisyklės – net ir vienam žiūrovui salėje vaidinti taip, kaip vaidintum tūkstančiams“, – prisimena solistės duktė aktorė Aurelija Tamulytė. Kritikai ir kolegos vieningai teigė, kad Danutės sceninė elegancija, aukšto luomo elgesio supratimas, tinkamai moduliuojamas balsas prozoje ir malonus vokalas, galop švytinti šypsena buvo tikra Dievo dovana.
D. Dirginčiūtė gimė Jurbarko r., Buitkiškių k. 1949–1959 m. mokėsi Eržvilko vidurinėje mokykloje, 1959–1961 m. mokėsi Kauno Ekonomikos technikume, jį baigusi, metus dirbo Skaudvilės statistikos inspektūroje.
1963 m. įstojo į Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą Apseliomo Barniškio solinio dainavimo klasę ir mokėsi iki 1968 m. Čia ją pastebėjo garsus to meto Kauno muzikinio teatro solistas Gediminas Šmitas, jo iniciatyva 1966 m., dar būdama trečio kurso studente, Danutė pradėjo dirbti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kur debiutavo Floros vaidmeniu G. Verdi operoje „Traviata“.
Jos debiutą pamatė į Kauną iš Estijos atvykęs režisierius P. Miagi, pakviestas čia statyti J. Strausso operetę „Vienos kraujas“. Jis drąsiai patikėjo tik pradedančiai dainininkei pagrindinį Grafienės Cedlau vaidmenį.
Šis vaidmuo buvo D. Dirginčiūtės triumfo valanda – Lietuvos muzikiniame gyvenime suspindėjo jauna žvaigždė, ir visiems buvo aišku, jog tai naujoji operetės primadona. Tai buvo lemtingas žingsnis solistės karjeroje, lėmęs ilgametį aristokratiškų personažų tęstinumą.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre D. Dirginčiūtė dirbo 1966–2008 m. Ilgametė operetės primadona atliko visus pagrindinius vaidmenis šio žanro spektakliuose, dainavo ir kitų žanrų spektakliuose, sukūrė daugiau nei penkiasdešimt vaidmenų.
Publika žavėjosi jos prigimtine gracija ir šviesiu operetišku balsu. Silva, Marica, Eliza, Anželė, Serpoleta, Hana, Safi, Marcelė, Viktorija ir dar daugelis kitų suvaidintų, o gal tiksliau – išgyventų herojų D. Dirginčiūtei dovanojo kūrybinę sėkmę.
1973 m. vykusiame Lietuvos kūrybinio jaunimo apžiūros konkurse 31 metų D. Dirginčiūtė sukurtu Odetės vaidmeniu I. Kalmano operetėje „Bajaderė“ pelnė laureatės vardą.
1977 m. jai suteiktas garbingas Lietuvos nusipelniusios artistės vardas, o 1984 m. solistė apdovanota Lietuvos teatro sąjungos garbės raštu už geriausią sezono vaidmenį – Maricą I. Kalmano operetėje „Grafaitė Marica“.
Šį spektaklį nufilmavo nacionalinė televizija, jis sulaukė didelio pasisekimo ir pripažinimo. Už kūrybinę veiklą ir sukurtus vaidmenis atlikėja 1980, 1985, 1986, 1990 m. pagerbta Lietuvos Kultūros ministerijos ir Kauno miesto garbės raštais.
2007 m. D. Dirginčiūtei suteiktas tais pat metais įsteigtas Kauno valstybinio muzikinio teatro apdovanojimas – auksinis Garbės ženklas; 2007 m. ji pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už antro plano moters vaidmenį – Kunigaikštienė Kudenštain I. Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“.
2009 m. D. Dirginčiūtei įteiktas LDK Gedimino ordino medalis, o 2012 m. – LR Kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2017 m. D. Dirginčiūtei įteiktas Kauno teatralų apdovanojimas Padėkos Fortūna.
„…O širdis kartoja vis, aš myliu Jus… Ilsėkis ramybėje, žavioji operetės primadona…“ – tokiais žodžiais su teatro primadona atsisveikina Kauno valstybinis muzikinis teatras.
::alfa::Anapilin iškeliavo operetės primadona Danutė Dirginčiūtė