Davidas Seidleris (86), „Oskaro“ laureatas, geriausiai žinomas kaip filmo „Karaliaus kalba“ scenaristas

Kino pasaulį sukrėtė liūdna žinia – eidamas 87-uosius kovo 16 d. mirė „Oskaro“ laureatas, dramaturgas, scenarijų autorius Davidas Seidleris, geriausiai žinomas už darbą filme „Karaliaus kalba“.

Šią žinią patvirtino ilgametis D. Seidlerio vadybininkas Jeffas Aghassi.

Vyras mirė užsiimdamas museline žvejyba Naujojoje Zelandijoje, skelbia portalas „Mirror“. Velionio vadybininkas komentavo: „Deividas buvo vietoje, kurią labiausiai mėgo pasaulyje – Naujojoje Zelandijoje, ir darė tai, kas jam teikė didžiausią ramybę, t. y. žvejojo muselėmis.“

D. Seidleris geriausiai buvo žinomas už parašytą scenarijų filmui „Karaliaus kalba“ (2010), kuriame pasakojama apie tai, kaip karalius Jurgis VI įveikė mikčiojimą.

Už šį filmą jis pelnė du BAFTA apdovanojimus, „Humanitas“ prizą ir „Oskarą“.

2011 m. atsiimdamas „Oskarą“ Davidas sakė: „Tėvas man visada sakydavo, kad būsiu tas, kuris sužydės vėlai. Manau, kad esu seniausias žmogus, laimėjęs šį apdovanojimą.“

Jis taip pat šmaikščiai dėkojo karalienei už tai, kad „neįkišo manęs į Londono bokštą“ dėl filme pavartotų keiksmažodžių, o laimėjimą skyrė visiems mikčiojantiems žmonėms.

Šiame filme „Oskaru“ taip pat buvo apdovanotas aktorius Colinas Firthas bei režisierius Tomas Hooperis.

D. Seidleris pats vaikystėje mikčiojo. Daugybė kalbos terapijos formų jam nepadėjo, kol būdamas 16 metų jis patyrė proveržį.

„Galvojau, kad, jei mikčiosiu visą likusį gyvenimą, žmonės užstrigs manęs klausydami. Buvau prislėgtas, bet kartą supykau ir nusprendžiau, kad nusipelniau būti išgirstas“, – apie ilgainiui įveiktą kalbos trukdį žiniasklaidai yra pasakojęs garsusis scenaristas.

D. Seidleriui pavyzdžiu tapo vaikystės didvyris, tą patį kalbos sutrikimą turėjęs karalius Jurgis VI. Tai suteikė jam vilties, kad įmanoma įveikti mikčiojimą.

Karalienė motina savo sūnui buvo susiradusi logopedą Lionelį Logue'ą, kurio paprašė padėti karaliui, nes šis kiekvieną kartą, kai jam reikėdavo sakyti kalbą, sustingdavo.

Suradęs gyvą logopedo sūnų, smegenų chirurgą Valentiną Logue'ą 1981 m. scenaristas jam parašė. V. Logue'as norėjo pasikalbėti su D. Seidleriu ir netgi pasidalyti užrašų knygelėmis, kurias jo tėvas pildė gydydamas karalių, tačiau su sąlyga, kad pirmiausia jis gautų „rašytinį karalienės motinos leidimą“.

„Parašiau ir paprašiau jos leidimo papasakoti šią istoriją filme. Tačiau jai vis dar buvo labai sunku išgyventi tai, ką išgyveno jos vyras ir jos šeima, todėl ji parašė ir paprašė, kad filmas būtų kuriamas tik po jos mirties“, – 2010 m. laikraščiui „Mail“ pasakojo Deividas.

Sceninė „Karaliaus kalbos“ versija buvo išversta į daugiau nei pusę tuzino kalbų ir suvaidinta keturiuose žemynuose.

Spektaklis buvo rodomas Londono Vest Ende, taip pat Brodvėjuje, tačiau 2020 m. jį nutraukė COVID-19 pandemija.

Tarp gausybės kitų D. Seidlerio darbų buvo „Onasiss: Turtingiausias pasaulio žmogus“ (1988) ir „Takeris: žmogus ir jo svajonė“ (1988).

::alfa::Netektis kino pasaulyje: mirė „Oskaro“ laureatas, filmo „Karaliaus kalba“ scenaristas