Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2015 GEGUŽĖS 16 D. | Nekrologas.lt
Donatas Sauka
1929 SPALIO 13 D. - 2015 GEGUŽĖS 16 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Donatas Sauka (86 metų,) lituanistas, „Lietuvių tautosakos“ autorius

2015 m. gegužės 16 d. netekome iškilaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrėjo, įžvalgaus kultūros ir visuomenės kritiko, charizminio pedagogo, profesoriaus Donato Saukos.

Jis gimė 1929 spalio 13 d. Mažeikiuose, pradinę mokyklą lankė Kėdainiuose, Šėtoje, gimnaziją – Telšiuose. 1948–1953 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijų metais (1951–1953) dirbo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi. Nuo 1956-ųjų iki 1993-ųjų – Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojas, profesorius.

D. Sauka dėstė lietuvių tautosakos, lietuvių literatūros klasikos istorijos kursus, vedė specialiuosius lyrikos seminarus, kurie įėjo į Vilniaus universiteto lituanistikos istoriją kaip sunkiai pralenkiamas dėstytojo erudicijos, pedagoginio meistriškumo, literatūrinės įžvalgos pavyzdys.

Lietuvių literatūros katedroje aplink profesorių būrėsi Filologijos fakulteto jaunieji rašytojai, tautosakininkai, kūrybingasis jaunimas.

1970 m. išleista D. Saukos monografija „Tautosakos savitumas ir vertė“ tapo svarbiu to meto kultūros įvykiu. 1982 m. pasirodžiusią „Lietuvių tautosaką“, studentai pakrikštijo Tautosauka. Čia skelbiamas originalus lietuvių karinių-istorinių dainų poetikos raidos aptarimas, svarstoma apie „Eglės žalčių karalienės“ mitinius metmenis, pateikiama įspūdinga jos pabaigos interpretacija. D. Saukos „Lietuvių tautosaka“ tapo pagrindiniu lietuvių tautosakos vadovėliu studijuojantiems lietuvių filologiją.

Jis taip pat parašė studijas „Vestuvių lyrinės dainos“ (1980), „Lietuvių tautosaka“ (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas, 2007), literatūros studijoms skirtas monografijas „Salomėjos Nėries kūryba, 1921-1940″ (1957), „Žemaitės stebuklas“ (1988), „Jurgis Savickis – XX amžiaus literatūros šifras“ (1994).

1998 m. profesorius išleido studiją „Fausto amžiaus epilogas“ (1998), už kurią D. Saukai skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Kaip įtaigus visuomenės analitikas ir kritikas atsiskleidė eseistikos knygelėje „Noriu suprasti“ (1990).