Eduardas Kuznecovas (85), sovietų politinis kalinys, disidentas, rašytojas, garsiosios „Leningrado lėktuvų bylos“ dalyvis.

Sulaukęs 85 metų mirė sovietų disidentas, rašytojas ir garsiosios „Leningrado lėktuvų bylos“ dalyvis Eduardas Kuznecovas. Devintajame dešimtmetyje jis dirbo „Laisvės radijo“ redaktoriumi.

E. Kuznecovas gimė 1939 m. Maskvoje, studijavo Maskvos valstybinio universiteto Filosofijos fakultete. Dar jaunystėje jis tapo savilaidos aktyvistu. Už tai 1961 m. buvo suimtas ir nuteistas septynerius metus kalėti pagal straipsnį, siejamą su antisovietine agitacija.

Atlikęs bausmę E. Kuznecovas su žmona Silva Zalmanson bandė emigruoti į Izraelį, tačiau sovietų valdžia jam nedavė leidimo išvykti. E. Kuznecovas ir S. Zalmanson prisijungė prie „refusenikų“ grupės, kuri nusprendė užgrobti keleivinį lėktuvą ir pabėgti į Izraelį.

Apie sąmokslą sužinojo KGB. 1970 m. birželio 15 d. „Leningrado lėktuvų bylos“ dalyviai buvo suimti ir apkaltinti tėvynės išdavyste. Jiems buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės.

E. Kuznecovas buvo nuteistas aukščiausia – mirties bausme, tačiau dėl didelio tarptautinio pasipiktinimo ji buvo pakeista į 15 metų nelaisvės. 1979 m. Sovietų Sąjunga E. Kuznecovą ir dar keturis disidentus iškeitė į sovietų šnipus, kuriuos Federalinis tyrimų biuras suėmė JAV.

Dar būdamas kalėjime E. Kuznecovas pradėjo aktyviai ginti politinių kalinių teises. Išėjęs į laisvę jis emigravo į Izraelį ir dirbo vietos rusakalbėje spaudoje. 1983–1990 m. buvo „Laisvės radijo“ redaktorius. 1991 m. vadovavo Izraelio laikraščiui rusų kalba „Vremia“, vėliau įkūrė laikraštį „Vesti“. 1999 m. įkūrė agentūrą „MIG-News“, o 2003 m. tapo literatūros ir meno almanacho „Nota Bene“ vyriausiuoju redaktoriumi.

Rusų kalba išleisti jo dienoraščiai, dvi atsiminimų knygos – „Mordovijos maratonas“ ir „Rusiškas romanas“ bei daug straipsnių.