Elena Skaudvilaitė (88 metų) poetė, partizanų ryšininkė, ilgametė mokytoja
2023 m. rugsėjo 17 dieną amžinybėn išėjo poetė Elena Skaudvilaitė.
E. Skaudvilaitė gimė 1935 m. gegužės 12 dieną Jautakiškiuose, Kelmės rajone, bet dvasios gimtine ir savąja dvasios žeme visą gyvenimą laikė Kražius, kuriuose augo darnioje šeimoje su septyniomis seserimis ir dviem broliais.
Poeziją Elena pradėjo rašyti dar mokykloje, pasirašinėjo Aušrinės slapyvardžiu. Rašyti pradėjo dar mokykloje, pasirašinėjo Aušrinės slapyvardžiu. Studijų metais ir vėliau dėl kūrybos ne kartą buvo tardoma ir apklausiama sovietinės valdžios tarnybų.
1961 m. Vilniaus universitete E. Skaudvilaitė baigė lituanistikos studijas ir ėmė dirbti mokytoja įvairiuose miesteliuose: Rietave, Kaltinėnuose, Laukuvoje, Darbėnuose, Veiviržėnuose, bet kur bedirbtų, visada eilėraščio pabaigoje pažymėdavo: Kražiai.
Pasak nekrologo autorės Nijolės Kliukaitės, E. Skaudvilaitė – mažo miestelio poetė. Jai patiko bendrauti su žmonėmis, bet būtina buvo ir gamta. Ne tik miestelių katės būdavo pašertos, bet ir su gandrais susidraugaudavo. Atpažindavo tuos pačius, atlekiančius į savo lizdą prie mokytojų namo. Ir šie ją pažindavo, prašydavo vaišių. O balandžiai Elenos balkone kasmet turėdavo saugią peryklą.
Moteris gyveno paprastai, kukliai, vadovavosi Motinos Teresės žodžiais, kad nepaisydamas tapti nuogas, žmonėms turi atiduoti visa, ką turi geriausio. Tad visiems ir atidavė savo pasaulėlį, savo dvasinę šviesą, pati buvo laiminga laisvoje Lietuvoje, turėjo viltį, kad žmonės išskaidrės ir visi bus laimingi.
Artumą gamtai, žmogui liudija ir E. Skaudvilaitės knygų pavadinimai: „Upelis šnara“ (1990), „Namų dvasia“, (1992), „Laikas, likimai, viltis“ (2001), „Ne gegutės balsu“ ( 2002).
Kaip partizanų ryšininkė poetė buvo apdovanota Lietuvos krašto apsaugos medaliu „Už nuopelnus“, Kelmės žmonės ją išrinko garbės piliete, kūryba įvertinta I. Simonaitytės premija (2018 .).
Esi dabar.
Esi kol kas,
Darbe įmerkusi rankas,
Paauga duonos, lesalų –
Sueina galas su galu.
Ar tau ramu, ar neramu –
Neketini palikt namų,
Esi tik Lietuvos, tik jai –
Tiki, o šmėklų nebijai.
E. Skaudvilaitė: Esi ir tiki