Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2024 LIEPOS 8 D. | Nekrologas.lt
Gediminas Silvestras Narijauskas
1939 GRUODŽIO 31 D. - 2024 LIEPOS 7 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Gediminas Silvestras Narijauskas (84), nusipelnęs Lietuvos artistas, menininkas, pedagogas, Sausio 13-osios medalininkas.

Liepos 7 d., sulaukęs 84 metų, mirė nusipelnęs Lietuvos artistas, menininkas, pedagogas, Sausio 13-osios medalininkas Gediminas Silvestras Narijauskas. Šią liūdną žinią pranešė Lietuvos muzikų sąjunga.

„Šiandien, saulei patekėjus, labai sunki Jo žemiškoji kelionė link Amžinybės baigėsi...

Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas yra sakęs: „Kol žmogus gyvas, jo širdis yra kaip kovos laukas. Vieni blaškosi daugiau, kiti – mažiau.“ Ištvermingas, blaiviai mąstantis Gediminas stengėsi nugalėti negandą. Jo kova buvo tikslinga, nes mokėjo vertinti gyvenimą, gebėjo visus apglėbti gerumu, išmintimi, mokyti darbštumu, atstumti ydas, doros įkvėpti vaikams ir vaikaičiams. Jo sielos Katedra visada buvo pasiruošusi priimti pavargėlį. Nebebus kam užvesti draugus skatinusios dainos: „Linksminkimos, linksminkimos, pakol jauni esma...“ Savoj lemty nurimę sodo medžiai vis dar lauks rūpestingų, nagingų Jo rankų. Kaip ir didžiulis nuotraukų archyvas, kuriame įamžinti kūrybingi dešimtmečiai, žmonių gyvenimai, – jautriai apie kolegos mirtį rašo Lietuvos muzikų sąjunga.

– Gediminas, vardą gavęs atgauto Vilniaus garbei, gimė Kėdainiuose. Dienoraštyje Tėvas Stasys parašė: „Tai įvyko 1940 m. kovo 24 d. Tavo krikštamotė Kavaliauskienė iš Raseinių, krikštatėvis karininkas Šlekys. [...] Tavo mamai iki šiol teko daug rūpesčių, vargo. Nebijanti, užgrūdinta, pasiryžusi ir per didžiausius erškėčius išsikovoti tau priklausančią šviesią ateitį. Gediminai, krikšto dieną linkime visada būti gyvenimo žiaurumo nebijančiu.“ Toks jis ir buvo.

Stanislovo ir Juzefos šeimoje augo keturi vaikai. Kūrybingo tėčio, vieno pirmųjų kino Lietuvoje kūrėjo, puskarininkio, genai kiekviename jų paliko ryškius pėdsakus: kas dainavo, vaidino, šoko... Gediminas mokyklą lankė Kėdainiuose, Šėtoje (Kėdainių raj.), aštuntą klasę baigė jau Šančiuose, vienuoliktą – Kauno Keturioliktoje vidurinėje mokykloje.

Puiki klausa, girdimos dainos namuose pastūmėjo link muzikos. Skambino mandolina, pradėjo pūsti baritoniuką. Profesionaliai 1957–1960 m. Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume (dabar – Juozo Gruodžio konservatorija) mokėsi groti trombonu. Jau pagrodavo Kauno mėsos kombinato ansamblyje, Aukštųjų Šančių šokių orkestre. Iki 1965 m. mokslą tęsė prof. Domo Svirskio trombono klasėje Vilniuje, Lietuvos konservatorijoje (dabar – LMTA).

Scenoje su trombonu rankose buvo dažnai matomas dar studijų metais. Grojo labai populiariame jo vardu vadintame Konservatorijos diksilende (1961–1965). Liko įrašai plokštelėse. Puikus trombonininkas, darbštus, atsakingas muzikas 1961–1965 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestre, buvo grupės koncertmeisteriu. 1965-aisiais pradėjo ilgą Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoninio (dabar – Nacionalinio simfoninio) orkestro grupės koncertmeisterio kelią. Iki šiol atmenami puikūs jo solo epizodai G. Mahlerio Trečiojoje simfonijoje, M. Ravelio „Bolero“, M. Musorgskio „Parodos paveikslėliuose“, P. Čaikovskio Šeštojoje simfonijoje ir kt. Pelnytai apdovanotas garbingu Lietuvos nusipelniusio artisto vardu.

G. Narijauskas dėstė Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje.

Nuo vaikystės mėgęs fotografuoti vis tobulėjo. Puikūs jo sukurti dirigentų, solistų, kolegų portretai. Šūsnys vaizdajuosčių iš gastrolių, šeimos gyvenimo. Mėgo eksperimentuoti, džiaugdavosi gamtos eskizuose įžvelgęs ypatingų niuansų. G. Narijauskas surengė per dvidešimt personalinių parodų. 1968 m. priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą.

Mėgo dairytis po pasaulį, tačiau Lietuva visada buvo jo žemė. Patriotinis nusiteikimas vedė ir į Sausio 13-sios nežinią. Apie tai liudija ir Sausio 13-sios atminimo medalis.

Kas liko vargšui piligrimui? – vėjas, – Greitesnis jis už meilę ir mintis... Aš tavo rožių, Viešpatie, ilgėjaus... (Sigitas Geda)

2002 m. gavo Sausio 13-osios atminimo medalį.“

::alfa::Mirė nusipelnęs Lietuvos artistas, Sausio 13-osios medalininkas Gediminas Silvestras Narijauskas