Gordonas Bellas (89), asmeninių kompiuterių pionierius, skaitmeninio amžiaus pranašas ir architektas.
Eidamas 90-uosius metus gegužės 17 d. nuo pneumonijos mirė IT legenda, kuris tituluojamas kompiuterių pramonės milžinu, skaitmeninio amžiaus architektu ir kitais vardais.
Tai buvo žmogus, dirbęs prie pirmųjų pasaulyje mažo profilio kompiuterių ir laikomas namų kompiuterių eros pradininku.
Sukūrė pirmąjį komerciškai sėkmingą mini kompiuterį
Misūryje gimęs G. Bellas dar vaikystėje įgijo darbo su technologijomis patirties. Jis taisė prietaisus ir instaliuodavo namus, dirbdamas šeimai priklaususioje įmonėje „Bell Electric“.
Baigęs inžinerijos studijas Masačusetso technologijos institute (MIS), G. Bellas nuo 1960 iki 1983 m. vadovavo „Digital Equipment Corporation“ – vienos pirmųjų ir svarbiausių kompiuterių bendrovių – tyrimams ir plėtrai. Būtent jis sukūrė pirmąjį komerciškai sėkmingą mini kompiuterį. Tuo metu kompiuteriai buvo didžiuliai įrenginiai, galintys užpildyti ištisus kambarius, tačiau G. Bello pastangos padėjo pagrindą namų kompiuterių revoliucijai.
Dešimtajame dešimtmetyje G. Bellas tapo „Microsoft“ vyresniuoju patarėju. Nuo 1991 iki 2012 m. jis dirbo „Microsoft Research“, kur ilgainiui jam buvo suteiktas ypatingas tyrinėtojo garbės vardas. Galiausiai jis tapo itin trokštamu startuolių mentoriumi, rašo Businessinsider.com.
Įvairiais savo karjeros etapais G. Bellas dėstė MIT, Karnegio Mellono ir kituose universitetuose. Jis įkūrė „Encore Computer“ kompaniją, buvo „Ardent Computer“ narys, įsteigė prizą „ACM Gordon Bell Prize“, kuris kasmet įteikiamas už išskirtinius pasiekimus didelio našumo kompiuterijos srityje.
1979 m. G. Bellas kartu su savo žmona Gwen įkūrė Kompiuterių muziejų Bostone.
1992 m. Bellas tapo IEEE Johno von Neumanno medalio laureatu, o prezidentas George'as H. W. Bushas jam įteikė Nacionalinį technologijų medalį. Be kita ko, jis buvo Amerikos menų ir mokslų akademijos bei Amerikos mokslo pažangos asociacijos ir Nacionalinės inžinerijos akademijos narys. G. Bellas taip pat buvo mažiausiai šešių knygų apie kompiuterių dizainą bendraautoris.
Jo vardu pavadintas netgi vienas kompiuterių dėsnis – Bello dėsnis, teigiantis, kad maždaug kas dešimt metų atsiranda nauja kompiuterių klasė, kartu sukurianti ir naują pramonę.
Ant kaklo nešiojo kompiuterį
G. Bellas išties gali pasigirti vienu įspūdingiausių gyvenimo aprašymų visame Silicio slėnyje. Bene geriausiai jis žinomas dėl to, kad praktikavo savo gyvenimo registravimą (angl. lifelogging) – prie savo kaklo jis nuolat nešiojosi kompiuterį, kuris įrašinėjo viską, ką jis darė, girdėjo ar sakė. Šia tema jis net išleido knygą, pavadinimu „Viską prisiminti“ („Total Recall“).
Dar 1998 m., būdamas „Microsoft“ mokslininku, jis pradėjo kaupti visą įmanomą skaitmeninę informaciją apie savo gyvenimą. Į G. Bello atminties archyvą nugulė ne tik nuotraukos ir vaizdo įrašai, bet ir jo pulso bei kūno temperatūros duomenys, gauti elektroniniai laiškai, aplankytos interneto svetainės.
Šiuo metu „My LifeBits“ vardu pavadinto projekto duomenų bazėje – daugiau nei 1000 vaizdo ir daugiau nei 5000 garso įrašų, įskaitant pokalbius, dešimtis tūkstančių nuotraukų.
„Tai, kas yra tavo kompiuteryje, ir yra tavo asmeninė atmintis“, – kalbėjo G. Bellas.
„MyLifeBits“ buvo svarbus tokių šiuolaikinių sąvokų kaip „kiekybinis aš“ (angl. quantified self) ir tokių fizinio aktyvumo matavimo prietaisų kaip „Fitbit“ pirmtakas.
2007 m., pačioje šio eksperimento pabaigoje, pasirodę telefonai „iPhone“ apvertė aukštyn kojomis visą pamišimą dėl savo gyvenimo registravimo. Žmonėms nebereikėjo įrašinėti savo gyvenimo: dabar svarbiausius momentus mes perteikiame per socialinius tinklus „Instagram“, „Twitter“ ir „Facebook“.
„Patinka jums tai ar ne, visas jūsų gyvenimo turinys bus kažkur saugomas, veikiausiai jūsų telefone“, – yra sakęs G. Bellas.
Dar svarbiau, kad išmaniųjų telefonų era sukėlė sprogdinantį duomenų saugyklų poreikį, kurio „MyLifeBits“ projektas nenumatė.
Apie 2007 m., kai šis projektas artėjo prie pabaigos, buvo manoma, kad vieno terabaito, arba 1 tūkst. gigabaitų, duomenų turėtų pakakti visam žmogaus gyvenimui.
„Mes manėme, kad tokio kiekio pakaks, kad būtų galima išsaugoti viską, ką matėte ar girdėjote, – sakė G. Bellas. – Tačiau mūsų pasaulio modelis tikrai pasikeitė.“
Pats G. Bellas 2007 m. nutraukė aktyvų gyvenimo registravimą, bet tai ir toliau darė keli užkietėję jo sekėjai.
Tačiau mokslininkas iki pat mirties nešiojo tris fizinio aktyvumo matavimo apyrankes, kad sektų savo širdies pulsą ir būtų tikras, kad jo širdies stimuliatorius funkcionuoja tinkamai. Tarkime, kaip širdis sureaguoja į antrą taurę vyno.
„Gyvenimo registravimą esu perkėlęs į praktinę sferą“, – yra sakęs vienas iš kompiuterinį pasaulį drebinusių atradėjų.
::alfa::Istorinė netektis: mirė asmeninių kompiuterių pionierius, technologijų pranašas Gordonas Bellas