Gražina Marija Martinaitienė (87 metų) lietuvių dailės istorikė, poeto Marcelijaus Martinaičio sutuoktinė

2022 m. rugpjūčio 16 d. amžinybėn iškeliavo žymi lietuvių dailės istorikė, kruopšti Lietuvos sakralinio paveldo tyrinėtoja, talentinga menotyrininkė, plataus akiračio kultūrininkė, subtiliu humoru ir ypatingu nuoširdumu pasižymėjusi Gražina Marija Martinaitienė. Poeto Marcelijaus Martinaičio našlė ėjo 87-uosius metus.

G. M. Martinaitienė gimė 1936 m. liepos 8 dieną Širvintose. 1958 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (lietuvių kalbą ir literatūrą), 1974 m. – Lietuvos dailės institutą (dailėtyrą), 1979 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute – aspirantūrą.

Moteris dirbo Lietuvos radijuje, žurnale „Kultūros barai%%%%. 1981–1990 m. Lietuvos dailės instituto Kultūros paminklų sąvado rengimo grupės vadovė, 1990–2002 m. Kultūros ir meno instituto Sakralinės dailės skyriaus vedėja, 2002–2012 m. Lietuvos kultūros tyrimų instituto (iki 2010 Kultūros, filosofijos ir meno institutas) Bažnytinės dailės skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.

G. M. Martinaitienė buvo pirmoji Lietuvos dailės istorikė, kuri ėmėsi sistemingai ir nuosekliai inventorinti bei katalogizuoti Lietuvos sakralinį paveldą, subūrė talentingų bendraminčių grupę, su visais dosniai dalijosi savo žiniomis, išleido fundamentalius veikalus, skirtus Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių vertybėms, Lietuvos senajai bažnytinei tekstilei, kontušo juostoms.

Jos domėjimosi akiratyje taip pat buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patrankų bei varpų liejimas, Užnemunės kultūrinis paveldas ir lietuvių kryždirbystės fenomenas, dailininkų Juozo Mikėno bei Aloyzo Stasiulevičiaus kūryba. Pastaraisiais metais G. M. Martinaitienė rūpinosi ir savo vyro, garsaus poeto Marcelijaus Martinaičio, palikimo skelbimu.

Mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės menas, bažnytinė dailė, tautodailė, paminklosauga.

Parengė monografijas: A. Stasiulevičius: Dailininkas ir miestas (rusų kalba, 1987), Užnemunės grafai Butleriai ir jų meninis palikimas (2002), Kontušo juostos Lietuvoje (2007), Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė XX a. pervartose (2010), Audiniai ir jų spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose (2013), Ioannes Breutelt nos fecit (2014).

Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną sudarytoja (2017). Tęstinių leidinių Menotyra, Lietuvos sakralinė dailė viena sudarytojų ir autorių.

Parašė straipsnių apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taikomąją dailę, bažnytinę dailę, profesionaliąją ir liaudies skulptūrą, kryždirbystę.

2009 metais G. M. Martinaitienė yra pelniusi LR Vyriausybės kultūros ir meno premiją.