Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2024 LIEPOS 25 D. | Nekrologas.lt
Johnas Mayallas
1999 LAPKRIČIO 29 D. - 2024 LIEPOS 22 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Johnas Mayallas (89), grupės „Bluesbreakers“ įkūrėjas ir britų bliuzo „krikštatėvis“.

Eidamas 90-uosius metus liepos 22 d. Kalifornijoje mirė britų bliuzo muzikantas Johnas Mayallas. 1960-aisiais jis įkūrė grupę „Bluesbreakers“, kuri padarė didžiulę įtaką populiariosios muzikos raidai ir tapo starto aikštele daugeliui žymiausių roko gitaristų, tarp jų – Ericui Claptonui, Peteriui Greenui ir Mickui Taylorui.

Apie J. Mayallo mirtį socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė jo artimieji. „Johnas Mayallas nenuilstamai dirbo 90 metų, kad šviestų, linksmintų ir įkvėptų žmones“, – sakoma pareiškime.

J. Mayallas savo pirmąją grupę įkūrė dar 1956 m., o 1963 m. pervadino ją „Bluesbreakers“. Tuo pat metu jis pradėjo koncertuoti legendiniame Londono klube „Marquee“, kuris padėjo iškilti „Rolling Stones“, „Who“ ir daugeliui kitų britų roko grupių.

J. Mayallas buvo talentingas bliuzo muzikantas, tačiau kita jo savybė padarė dar didesnę įtaką roko muzikos raidai: jis įžvelgdavo talentus kituose.

Vienoje pirmųjų „Bluesbreakers“ grupės sudėčių grojo boso gitaristas Johnas McVie, kuris vėliau dalyvavo kuriant populiarią grupę „Fleetwood Mac“.

1965-aisiais J. Mayallas į savo grupę pakvietė ką tik „Yardbirds“ palikusį Ericą Claptoną: jau žinomas gitaristas norėjo groti bliuzą, o ne komercinę muziką, į kurią linko jo grupės atlikėjai.

1965-ųjų vasarą J. Mayallui prireikė susirasti naują gitaristą, nes E. Claptonas trims mėnesiams išvyko į Graikiją. Jo vietą užėmė Peteris Greenas, kitas būsimasis „Fleetwood Mac“ įkūrėjas. Tačiau jis buvo atleistas iš karto po to, kai E. Claptonas grįžo.

Tuo pačiu metu J. McVie buvo atleistas iš „Bluesbreakers“. Priežastis – pernelyg didelė muzikanto aistra alkoholiui. Vietoj jo bosine gitara pradėjo groti Jackas Bruce'as, kuris po poros metų kartu su E. Claptonu sukūrė neįtikėtinai sėkmingą supergrupę „Cream“.

Tačiau netrukus J. Bruce'as susiginčijo su J. Mayallu dėl savo atlyginimo dydžio – ir J. McVie vėl grįžo į „Bluesbreakers“.

1966 m. buvo išleistas garsiausias grupės albumas „Bluesbreakers with Eric Clapton“. Jis pasiekė šeštą vietą topuose ir tapo vienu garsiausių britų elektrinio bliuzo pavyzdžių, o taip pat paveikė Amerikos ir Didžiosios Britanijos roko muzikantų kartas.

Netrukus po šio albumo išleidimo E. Claptonas paliko „Bluesbreakers“ ir su J. Bruce'u bei Ginger'iu Bakeriu įkūrė grupę „Cream“, o P. Greenas grįžo pas J. Mayallą.

1967 m. „Bluesbreakers“ sudėtis nuolat keitėsi – grupėje nuolat sukosi roko žvaigždės, tarp jų Mickas Tayloras (būsimasis „Rolling Stones“ gitaristas) ir būgnininkai Mickas Fleetwoodas („Fleetwood Mac“) bei Keefas Hartley (Keef Hartley bigbendas).

„J. Mayallas iš esmės vadovavo geriausiajai muzikantų mokyklai“, – yra sakęs E. Claptonas.

Viena iš dažnų „Bluesbreakers“ sudėties pasikeitimų priežasčių buvo itin griežta J. Mayallo taikoma disciplina: jis negailestingai atleisdavo tuos muzikantus, kurie, jo nuomone, neatitiko standartų.

Vėlesniais metais J. Mayallas daug eksperimentavo, įrašė akustinį albumą, bandė dirbti su įvairiais žanrais, bet 1982 m. nusprendė grįžti prie bliuzo ir atgaivino „Bluesbreakers“. Tuo metu trumpam į grupę sugrįžo M. Tayloras ir J. McVie.

Iš viso J. Mayallas išleido daugiau nei 50 albumų, tačiau lyginant su 1966 m. išleistu pirmuoju albumu, jie neatnešė didelės komercinės sėkmės.

Tačiau jo vaidmuo plėtojant roko muziką Didžiojoje Britanijoje buvo milžiniškas: Amerikos rokenrolo šlovės muziejus jį apibūdino kaip „britų bliuzo krikštatėvį“.

J. Mayallas buvo viena pagrindinių „britų invazijos“ – vadinamojo septintojo dešimtmečio roko muzikos fenomeno – figūrų, kuomet grupės iš Didžiosios Britanijos (pvz., „The Beatles“, „Rolling Stones“, „Who“, „Kinks“ ir kt.) užkariavo JAV muzikos rinką ir išpopuliarino amerikietišką bliuzą namuose.

„Muzikos scena Amerikoje tuo metu buvo labai rasiškai susiskaldžiusi, – 2014 m. „The Guardian“ kalbėjo J. Mayallas. – Tačiau ne tik Anglijoje, bet ir visoje Europoje publika pradėjo klausytis juodojo bliuzo, kurio neklausė Amerikoje“.

J. Mayallas aktyviai koncertavo iki 2005-ųjų. Būtent šiais metais jam buvo suteiktas Britų imperijos ordino kavalieriaus titulas.

::alfa::Eidamas 90-uosius mirė grupės „Bluesbreakers“ įkūrėjas ir britų bliuzo „krikštatėvis“ Johnas Mayallas