Julius Baublys (100), nusipelnęs pedagogas.

Birželio 16 d. Alytuje mirė nusipelnęs pedagogas Julius Baublys.

Kaip skelbia portalas varenaplius. lt., J. Baublys gimė Perlojoje 1925 m. spalio 3 d. Po pusantrų metų tėvai Jonas ir Marija Baubliai su dviem mažamečiais vaikais – Alfonsu ir Juliumi – persikėlė gyventi į Grybaulią. Šiame Dzūkijos kaime prabėgo jo vaikystė ir jaunystė. Julius mokėsi Darželių kaimo pradinėje mokykloje.

1936 m. staiga mirus tėvui, šeima neteko pagrindinio maitintojo. Be tėvo likę artimieji gyveno sunkiai, o išgyventi padėjo darbštumas ir giminių parama. Dar sunkesni buvo karo ir pokario metai. Baublių šeima, kaip ir daugelis to meto kaimo gyventojų, buvo įsitraukusi į pasipriešinimą sovietiniams okupantams.

Matydamas sudėtingą ir sunkiai nuspėjamą kaimo ateitį, Julius pasirinko kitą gyvenimo kelią. Išvykęs iš Grybaulios, jis pasuko į švietimo sritį ir pasirinko pedagogo profesiją. Sukūrė šeimą, su žmona Janina užaugino du sūnus – Arvydą ir Gintautą.

Daugiau kaip penkiasdešimt metų J. Baublys dirbo švietimo srityje. Ilgus metus vadovavo Alytaus 5-ajai vidurinei mokyklai. Jį pažinojusieji prisimena kaip atsidavusį pedagogą, vadovą ir žmogų, kuriam rūpėjo ne tik mokinių ugdymas, bet ir mokyklos bendruomenė. Net ir išėjęs į užtarnautą poilsį nenutraukė ryšių su švietimo įstaigomis, buvusiais bendradarbiais ir mokiniais.

Nors gimė Perlojoje, visą gyvenimą jautė ypatingą ryšį su vaikystės ir jaunystės kaimu – Grybaulia. Kol leido jėgos, lankėsi šiame Dzūkijos kaime, domėjosi jo žmonėmis ir jų likimais. 2002 m. parašė prisiminimus „Mažo kaimelio didelės tragedijos“, kurioje įamžino Grybaulios žmonių patirtis ir dramatiškus XX amžiaus įvykius.

Reikšminga gyvenimo akimirka užfiksuota 2006 m. spalį Vilniaus rotušėje vykusiame Karališkajame priėmime. Jame su Didžiosios Britanijos karaliene Elžbieta II susitiko ir tuomet 80-metis ilgametis mokytojas J. Baublys.

„Nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius. Šią sunkią išsiskyrimo valandą esame kartu su Jumis“, – užjaučia grybauliškiai ir asociacija „Grūdos kraštas“.