László Fazekas (78), futbolininkas, olimpinis ir devynis kartus Vengrijos čempionas.

Sulaukęs 78 metų mirė Vengrijos futbolo legenda, 1968 m. olimpinis čempionas, devynis kartus Vengrijos čempionas ir 1980 m. „Sidabrinio bato“ laimėtojas László Fazekas.

Būsimasis futbolininkas gimė 1947 m. spalio 15 d. Budapešte. Jis žaidė „Újpest Dózsa“ komandoje ir iškovojo devynis čempionų titulus, keturis Vengrijos čempionato sidabro medalius, vieną bronzos medalį ir tris Vengrijos taures. Jis buvo 1969 m. Tarpmiestinių mugių taurės finalininkas. L. Fazeko puolimo partneriai buvo Ferencas Bene, Antal Dunai, János Göröcs ir nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio László Fekete ir László Nagy.

Žaisdamas „Újpest Dózsa“ komandoje, L. Fazekas Vengrijos čempionate pelnė 251 įvartį. 1970 m. jis buvo išrinktas geriausiu Vengrijos futbolininku. Futbolininklas tris kartus buvo rezultatyviausias Vengrijos čempionato žaidėjas: 19 įvarčių 1976 m., 24 įvarčiai 1978 m. ir 36 įvarčiai 1980 m. Jis laimėjo „Sidabrinį batą“ 1980 m.

L. Fazekas debiutavo Vengrijos nacionalinėje komandoje 1968 m. gegužės 4 d. Budapešte, Europos čempionato atrankos rungtynėse su Sovietų Sąjungos rinktine (2:0). Pirmąjį įvartį nacionalinėje komandoje jis pelnė kitais metais rungtynėse su Čekoslovakija.

Kaip Vengrijos olimpinės komandos narys, L. Fazekas laimėjo aukso medalius 1968 m. Meksiko mieste vykusiose žaidynėse. Žaidėjas pirmosiose grupių etapo rungtynėse su Salvadoru (4:0) pelnė vieną įvartį. Jis žaidė visas rungtynes ​​finale su Bulgarija (4:1), kurios vyko „Azteca“ stadione.

1978 m. pasaulio čempionate L. Fazekas sužaidė vieną rungtynių pusę per rungtynes, kuriose Italija buvo nugalėta rezultatu 3:1. 1982 m. pasaulio čempionate jis sužaidė trejas rungtynes ​​ir pelnė du įvarčius istorinėje pergalėje prieš Salvadorą rezultatu 10:1. Nuo 1968 iki 1983 m. futbolininkas sužaidė 92 rungtynes ​​Vengrijos rinktinėje, per kurias pelnė 24 įvarčius. Jis buvo 25 rungtynių komandos kapitonas.