Leonas Strioga (92 metų) skulptorius, dekoratyvinių granito kompozicijų bei medžio skulptūrų autorius

Eidamas 93-ius metus 2022 m. spalio 27 d. mirė skulptorius Leonas Strioga.

Menininkas yra sukūręs daugiau nei tūkstantį įvairių darbų – nuo viešosioms erdvėms skirtų granito kompozicijų iki kamerinių skulptūrų iš medžio.

Kaip pastebi Bažnytinio paveldo muziejaus ekspertai, L. Striogos darbai išsiskiria unikalia kapoto medžio technika ir išgrynintos formos paprastumu, primena tradicinį liaudies meno stilių ir atitinka 20-ojo amžiaus minimalistines skulptūros tendencijas.

L. Strioga 2001-ais metais apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už medžio skulptūras „Gyvenimo paliestas“, „Moteris paukštė“, „Oželio ganymas mėnesienoje“, „Tėviškės kelias“, „Paukštis, šildantis pasaulį“.

Anot menotyrininkės Giedrės Jankevičiūtės, lūžis L. Striogos kūryboje įvyko tada, kai jis susidomėjo kubizmu. Susidomėjęs kubizmu L. Strioga atrado primityvumą ne tik užsienio mene, bet ir lietuvių liaudies mene.

L. Strioga gimė 1930 m. Medžiočių kaime (Anykščių raj.). Pirmąsias darbo su medžiu pamokas būsimasis skulptorius gavo iš savo tėvo, kuris mėgo savo malonumui drožinėti.1950 m. baigęs Ukmergės vakarinę suaugusiųjų gimnaziją L. Strioga įstojo į Vilniaus dailės institutą, kur studijavo skulptūrą. Po antro kurso jis gavo pasiūlymą vykti studijoms į Leningrado I. Repino dailės institutą.

Po šešerių metų studijų tuometiniame Leningrade L.Strioga sugrįžo į Lietuvą ir visam gyvenimui apsistojo Kaune.

Tarp L. Striogos darbų – 1966 metais Kauno Ąžuolyne pastatyta dekoratyvinė granito kompozicija „Poilsis” — pirmas kūrinys viešojoje erdvėje. Kauno muzikinio teatro sodelyje menininkas pastatė dainininko Kipro Petrausko portretinį biustą. Menininkas dirbo ne tik su medžiu, bet ir akmeniu, granitu, gipsu, kūrė ir lauko, ir kamerines skulptūras. Vis dėlto, jo kūrybinės raiškos atradimu tapo unikali kapotinė technika, kurią atrado 1977 m., sukūręs skulptoriaus Roberto Antinio vyresniojo portretą.

1980 m. L. Striogai suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas. 2001 m. jis buvo pripažintas įsimintiniausiu metų Kauno dailininku. Skulptoriaus kūrinių įsigiję Lietuvos ir užsienio dailės muziejai bei privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje.