Lorraine O'Grady (90), mirė menininkė, rašytoja, vertėja ir kritikė.

Gruodžio 13 d., būdama 90 metų, Niujorke mirė menininkė, rašytoja, vertėja ir kritikė Lorraine O'Grady.

Ji gimė 1934 m. rugsėjo 21 d. Bostone, Masačusetso valstijoje.

Prieš mesdama iššūkį meno pasauliui, L. O'Grady dirbo ekonomiste Darbo statistikos biure. Ilgainiui paaiškėjo, kad tas darbas jai netinka, todėl moteris ėmėsi studijuoti grožinę literatūrą Ajovos universiteto rašytojų dirbtuvėse, įgijo magistro laipsnį ir dėstė ispanų kalbą.

Aštuntajame dešimtmetyje O'Grady pradėjo dirbti vertėja. Tarp jos paslaugų užsakovų buvo „Playboy“ ir „Encyclopedia Britannica“. Ji buvo pripažinta „Rolling Stone“ ir „Village Voice“ kritike, taip pat dėstė literatūrą Vizualiųjų menų mokykloje. Būdama 45 metų ji tapo menininke ir pradėjo kurti savo daugialypės terpės meną.

L. O'Grady išgarsėjo devintojo dešimtmečio pradžioje, kai sukūrė Mademoiselle Bourgeois Noir personažą, kuris įsiverždavo į meno galerijas su suknele ir iš 180 porų baltų pirštinių pagamintu apsiaustu. Iš pradžių ji įteikdavo gėlių, o paskui mušdavo save spygliuotu baltu botagu, kurį ji dažnai vadino „rykšte, privertusia plantacijas judėti“. Tuo pačiu metu ji dažnai deklamuodavo protesto eilėraščius prieš atskirtą meno pasaulį, kuriame nebuvo vietos juodaodžiams. Pirmą kartą ji pasirodė Mademoiselle Bourgeois Noir vaidmenyje 1980 m. Lindos Good Bryant galerijoje „Just Above Midtown“ Tribecoje. 1983 m. ji pastatė Mademoiselle Bourgeois Noir spektaklį „Menas yra...“, kuris parodytas per kasmetinį afroamerikiečių paradą Harleme, Niujorke, kurio dalyviai, nešini auksiniais paveikslų rėmeliais, buvo ir personažai, ir žiūrovai.

Dirbdama konceptualaus meno ir performanso meno srityse, derindama foto ir vaizdo instaliacijas, kūrėja tyrinėjo kultūrinį tapatybės konstravimą.

Ilgainiui meno pasaulis pradėjo vis rimčiau žvelgti į L. O'Grady kūrybą. 2000-aisiais, praėjus dešimtmečiams nuo savo veiklos pradžios, L. O'Grady meno pasaulio figūra, kurios nepastebėti buvo neįmanoma.

L. O'Grady darbai yra eksponuojami nuolatinėse Modernaus meno muziejaus (Niujorkas), Čikagos meno instituto (Ilinojus), Bruklino muziejaus (Niujorkas), Daviso muziejaus ir kultūros centro (Masačusetsas), Foggo muziejaus kolekcijose. Jų taip pat galima rasti Harvarde (Kembridžas), Los Andželo apygardos menų centre (Kalifornija), studijos muziejuje Harleme (Niujorkas), Perezo meno muziejuje Majamyje ir kt.