Marcelijus Martinaitis (77 metų) poetas, „Kukučio baladžių“ autorius

2013 m. balandžio 5 d. Vilniuje po sunkios ligos mirė poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Jam buvo 77-eri.

M. Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 d. Raseinių rajone, Paserbentyje. Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, Kauno politechnikume. 1964 m. Vilniaus universitete baigė Istorijos ir filologijos fakultetą.

Jis dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose, dėstytojavo Vilniaus universitete. 1989 m. išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu, buvo tarp Sąjūdžio vadovų.

1975 m. M. Martinaitis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, 1998 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Poetas savo kūrybą skelbė nuo 1955 m. Jis išleido daugiau nei dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. M. Martinaitis parašė scenarijų Lietuvos kino studijos muzikiniam filmui „Vakar ir visados“ (1984 m., rež. Gytis Lukšas).

M. Martinaičio vardas neatsiejamas nuo žemaičio Kukučio („Kukučio baladės“, 1977) personažo. Svarbiausias autoriaus poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas.

„Skaitydamas M. Martinaitį turi visko tikėtis – sakralumo, pokštų, graudulio, senų raštų stilizavimo ir moderniausių posūkių, dainos poetikos ir verlibro. Jis intymizavo ir sužmogino lietuvių poeziją, be triukšmo atstūmęs klišes ir sustingusių formų ledkalnius“, – apie M. Martinaičio kūrybą yra sakęs literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

M. Martinaičio poezijos knygos išleistos anglų, švedų, norvegų, prancūzų, lenkų, rusų, latvių, estų, ukrainiečių, stambesnės publikacijos – ispanų, vokiečių, italų, čekų, slovakų, rumunų, baltarusių kalbomis. Poetas vertė Ch. Marti, P. Nerudos, Ch. R. Chimeneso, M. Cvetajevos, E. P. Rumo, ir kt. eilėraščius.