Marjane Satrapi (56), prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja bei menininkė.

Mirė prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja ir menininkė, „Oskaro“ premijos nominantė Marjane Satrapi. Jai buvo 56-eri. Apie žinomos moters mirtį šeima pranešė naujienų agentūrai AFP.

„Marjane Satrapi mirė iš sielvarto, praėjus kiek daugiau nei metams po Mathiaso Ripos, savo vyro ir gyvenimo meilės, mirties“, – rašoma pranešime. Prodiuseris, aktorius ir scenaristas M. Ripa mirė 2025-ųjų balandį.

M. Satrapi gimė Irane 1969 m. ir vaikystę praleido Teherane, kur lankė prancūzų licėjų. Nuo 1994 m. M. Satrapi gyveno Prancūzijoje, o 2006 m. gavo Prancūzijos pilietybę.

Garsiausias M. Satrapi kūrinys yra autobiografinis komiksas „Persepolis“, kuriame ji pasakoja apie savo vaikystę Irane Islamo revoliucijos metu – laikotarpį, „kupiną politinių neramumų ir nerimo dėl artimųjų saugumo“.

„Kad apsaugotų savo dukrą, tėvai buvo priversti išsiųsti 14-metę dukrą į užsienį, į Austrijos licėjų, kur paauglė patyrė integracijos sunkumus. Patyrusi meilę ir išdavystę, draugystę ir atstūmimą, vos išvengusi mirties, Marjane buvo priversta grįžti į tėvynę. Po ilgo laukimo ji ne tik susitiko laukimo su šeima, bet ir susidūrė su griežtais asmeninių bei socialinių laisvių apribojimais. Ir vos po kelerių metų Marjane sąmoningai nusprendžia palikti šalį, šį kartą visam laikui“, – rašoma knygos anotacijoje.

2007 m. M. Satrapi kartu su prancūzų menininku Vincentu Paronnaud išleido animacinę komikso ekranizaciją, kuri Kanuose laimėjo specialųjį žiuri prizą ir buvo nominuota „Oskarui“.

Kiti žymūs M. Satrapi darbai – grafinis romanas „Vištiena su slyvomis“, kurį ji taip pat ekranizavo kartu su V. Paronnaud.

M. Satrapi buvo viena iš aršiausių Irano režimo kritikių. Tačiau 2025 m. ji atsisakė jai skirto Prancūzijos garbės legiono ordino, apkaltindama Prancūzijos vyriausybę „veidmainiškumu“ dėl Paryžiaus vizų politikos, kuri neleido Irano disidentams atvykti į šalį.