Nijolė Misiūnienė (90), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, emeritė.
Lapkričio 3 d. netekome iškilios asmenybės – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorės emeritės, habilituotos mokslų daktarės Nijolės Misiūnienės.
Už mokslinę, pedagoginę, klinikinę ir visuomeninę veiklą 2000 m. profesorė apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2002 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2013 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusios gydytojos garbės vardas.
Profesorės viso gyvenimo veikla – reikšmingas indėlis kuriant naują Lietuvos aukštojo medicinos mokslo įvaizdį, taurus pavyzdys bendradarbiams ir kolegoms. Ypač daug profesorė Nijolė Misiūnienė nusipelnė Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.
„Gydytojų darbas labai sunkus, yra daug graužaties, bet yra ir daug džiaugsmo. Labai malonu, kai jauti, kad gali išgydyti žmogų. Pilnatvės turėtų pakakti kiekvienam gydytojui. Kolegoms palinkėčiau įvertinti tai, ką jie turi ir gali. Tereikia kartais įdėti daugiau širdies, ir viskas bus gerai. Gražumu daug pasieksi. Gražus bendravimas ir pacientui daug duoda, ir gydytojo įvaizdį stiprina. Iš vyresniųjų mokosi jaunimas, todėl jiems reikia rodyti gerą pavyzdį“, – apie mediko pašaukimą yra kalbėjusi profesorė.
N. Misiūnienė gimė 1933 m. sausio 28 d. Telšiuose. Būdama septyniolikos, baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą, kuris po pusmečio buvo perorganizuotas į Kauno medicinos institutą.
1956 m. su pagyrimu baigusi studijas, N. Misiūnienė pradėjo dirbti dabartinėse Kauno klinikose Vidaus ligų, vėliau Kardiologijos skyriaus gydytoja. 1962 m. pakviesta dirbti asistente Hospitalinės terapijos katedroje.
1966 m. apsigynė medicinos mokslų kandidato (nostrifikuota kaip mokslų daktaro) disertaciją „Sirgusiųjų miokardo infarktu prognozės ir ilgalaikio gydymo antikoaguliantais klausimai“, 1982 m. – medicinos mokslų daktarės (nostrifikuota kaip habilituotos mokslų daktarės) disertaciją tema „Sirgusiųjų miokardo infarktu ligonių ilgamečio stebėjimo rezultatai (klinikinė būklė, darbingumas, letališkumas, reabilitacijos efektyvumas)“, yra paskelbusi daugiau kaip 180 mokslinių straipsnių.
1973 m. N. Misiūnienei suteiktas docentės, 1988 m. – profesorės vardas.
Profesorė aktyviai dirbo steigiant Reumatologijos kliniką, įtvirtinant Kauno klinikose reumatologiją kaip savarankišką vidaus ligų sritį, rengiant vadovėlius ir kitą mokymo medžiagą. Reumatologijos klinikai profesorė N. Misiūnienė vadovavo 1992–1997 m., iki 2007 m. buvo Vidaus ligų departamento vadove.
Profesorė buvo tuomečio Kauno medicinos universiteto Senato narė, Senato plėtros ir integracijos komisijos pirmininkė, Kauno klinikų Gydymo tarybos narė, Stebėtojų tarybos narė. Daug metų ji buvo neetatinė LR Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantė reumatologijos ir vidaus ligų klausimais, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narė, dalyvavo ruošiant daugelį norminių teisės aktų.
Profesorės N. Misiūnienės veikla buvo ypač svarbi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto plėtrai. 1991–1998 m. profesorė dirbo Kauno medicinos akademijos studijų prorektore. Tai buvo ypatingas laikotarpis ir itin svarbi profesorės veiklos sritis, nes tuo metu pradėta medicinos mokslų studijų reforma.
Vadovaujant ir dalyvaujant profesorei, klotas pamatas šiuolaikiškam ir stipriam mūsų dienų universitetui.
Sujungus mokslo tyrimo institutus ir ligoninę su aukštąja medicinos mokykla, įgyvendintas pagrindinis sėkmingo specialistų rengimo principas – mokslo, studijų ir medicinos praktikos vienovė. Įsteigti du nauji fakultetai – Visuomenės sveikatos ir Slaugos, naujos katedros ir klinikos kituose fakultetuose. Pradėti rengti naujų specialybių gydytojai, ypač daug dėmesio skirta šeimos gydytojo institucijai kurti ir stiprinti. Parengta bendra nepertraukiama ikidiplominių ir podiplominių studijų sistema, pradėtas specialistų rengimas rezidentūroje.
Siekiant Europos standartų, pertvarkytos ikidiplominės studijos, palaipsniui įvesta ciklinė studijų sistema, pasirenkamųjų dalykų studijos, studijų moduliai, skatinamas studentų savarankiškas darbas, pradėta taikyti studentų darbo apskaita kreditais.
Profesorė N. Misiūnienė atstovavo Lietuvai Medicinos studijų Europoje asociacijos AMEE veikloje. 1996–1999 m. ji buvo Europos medicinos aukštųjų mokyklų asociacijos (AMSE) valdybos nare.
N. Misiūnienė buvo pirmojo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narė, Nacionalinės sveikatos koncepcijos kūrimo grupės narė, viena aktyviausių Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) atkūrimo iniciatorių ir LGS VII ir VIII suvažiavimų organizatorių, 1989–1992 m. buvo LGS valdybos narė, Kauno gydytojų sąjungos pirmininkė.
Universiteto senatas 2007 m. N. Misiūnienei suteikė profesoriaus emerito vardą.
Per daugelį metų profesorė išugdė būrį pripažintų specialistų – savo srities profesionalų, aktyviai plėtojančių medicinos mokslą, studijas ir praktiką.
Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl profesorės mirties.
„Profesorė N. Misiūnienė buvo ne tik talentinga mokslininkė ir visuomenininkė, bet ir empatišką širdį turinti pedagogė. Savo studentams ji buvo ne tik mokytoja, bet ir mentorė, įkvepianti juos siekti aukštumų, matyti paciento kaip žmogaus grožį. Profesorė N. Misiūnienė visada pabrėždavo, kad gydytojas turi būti ne tik profesionalas, bet ir empatiškas žmogus, gebąs užmegzti nuoširdų ryšį su pacientu. Jos indėlis į Lietuvos medikų rengimą ir sveikatos sistemos tobulinimą yra neįkainojamas“, – sakoma šalies vadovo užuojautoje.
Prezidento teigimu, ypatingas profesorės emeritės N. Misiūnienės dėmesys jaunųjų medikų ruošimui išugdė daug gabių medikų. „Tai buvo išskirtinė mokslininkė, kurios indėlis į reumatologiją ir kardiologiją žymiai praturtino akademinę bendruomenę ir įkvėpė daugelį studentų bei kolegų“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
::alfa::Mirė LSMU profesorė emeritė Nijolė Misiūnienė