Otaras Joselianis (89 metų) kartvelų kino režisierius, scenaristas ir aktorius

Prancūzijoje, sulaukęs 89 metų, 2023 m. gruodžio 17 d. mirė garsus kartvelų kino režisierius, scenaristas ir aktorius Otaras Joselianis.

Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio O. Joselianis gyveno ir dirbo Prancūzijoje, į kurią išvyko iš Sovietų Sąjungos nenorėdamas paklusti sovietų cenzūrai. O. Joselianis gimė 1934 m. vasario 2 d. Tiflise (dabar Tbilisis). 1952 m. baigė Tbilisio muzikos mokyklą, kuri įgijo smuiko ir dirigavimo specialybes, vėliau studijavo Maskvos valstybiniame universitete Mechanikos ir matematikos fakultete, bet mokslų nebaigė.

1965 m. su pagyrimu baigė Visasąjunginio valstybinio kinematografijos instituto režisūros skyrių.

O. Joselianis savęs nepriskyrė konkrečiai kino tradicijai. Jo nuomone, kinas – tai ne nacijos, bet, visų pirma, asmenybės saviraiškos būdas. Tokie ir jo filmai – universalūs, jų scenarijai galėtų vykti bet kuriame pasaulio kampelyje. O dėmesio centre čia spalvingi personažai – iš pažiūros skirtingi, bet vedini panašių vidinių motyvų. Režisierius, be trumpametražių ir dokumentinių, sukūrė 11 ilgo metro filmų, pastatytų Sakartvele ir Prancūzijoje.

2014 m. O. Joselianis lankėsi Vilniuje, kur „Žiemos ekranų“ festivalyje buvo surengta jo filmų retrospektyva.

Vilniuje tuomet buvo parodyti devyni jo filmai. Tai režisieriaus diplominis darbas, sulaukęs cenzūros Sovietų sąjungoje – „Balandis“ (Aprili, 1961); filmas „Lapams krentant“ (La chutte des feuilles, 1965), kuriame užfiksuota Sakartvelo vyndarių kasdienybė ir jaunojo Niko gyvenimo pamokos; bene geriausiai Lietuvos žiūrovams pažįstamas režisieriaus darbas, išgarsinęs jį Europoje, – „Gyveno strazdas giesmininkas“ (Il était une fois un merle chanteur, 1970), apie laisvo menininko kartų gyvenimą; muzikantų kvarteto bandymai muzikuoti Sakartvelo provincijoje filme „Pastoralė“ (Pastorale, 1975).

Festivalyje parodytos ir penkios Prancūzijoje sukurtos juostos: Prancūzijos dvarininkių poniučių kasdienybę atspindintis filmas „Drugelių medžioklė“ (La chasse aux papillons, 1992); nuotykių komedija apie iš auksinio tėvų narvelio bandantį pasprukti Nikolia „Sudie, mano karvide“ (Adieu, plancher des vaches!, 1999); „Pirmadienio rytą“ (Lundi matin, 2001) Vensanas iškeliaus į Veneciją atsipūsti savaitgaliui; juostoje „Sodai rudenį“ (Jardins en automne, 2006) ministras bandys gyventi paprasto mirtingojo gyvenimą. Taip pat ir biografiniais faktais paremtas O. Joselianio filmas „Šantrapa“ (Chantrapas, 2010).