Petras Čeliauskas (95), pedagogas, muziejininkas, žodynininkas, publicistas, žymus esperantininkas.

Birželio 2 d., eidamas 96-uosius metus, mirė Petras Čeliauskas – pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, žodynininkas, vertėjas, redaktorius, istorikas, publicistas, esperanto kalbos ir kultūros puoselėtojas.

Kaip rašo „Bernardinai.lt“, P. Čeliauskas buvo legendinė asmenybė, už nuopelnus Lietuvos kraštotyrai ir esperantiškajai veiklai gavęs gausybę apdovanojimų.

P. Čeliauskas gimė 1929 m. kovo 18 d. Surinkiškių kaime, tuometiniame Švėkšnos valsčiuje. Dar 1939 m., būdamas 10-mečiu berniuku, vaikų žurnale „Šaltinėlis“ susipažino su tarptautine esperanto kalba. Tačiau po Lietuvos okupacijos esperanto kalba tuometinėje Sovietų Sąjungoje buvo uždrausta.

Baigęs Švėkšnos gimnaziją, atitarnavęs sovietinėje armijoje ir baigęs pedagogikos studijas, jis 45 metus, t. y. iki pat išėjimo į pensiją, dirbo Švėkšnoje matematikos, braižybos ir astronomijos mokytoju. 17 metų jis buvo šios mokyklos direktoriaus pavaduotojas.

Po Stalino mirties prasidėjus atšilimui spaudoje kartais jau buvo galima pamatyti žodį „esperanto“. P. Čeliauskas prisiminė savo vaikystės susidomėjimą šia kalba, savarankiškai ją išmoko ir tuoj pat įsitraukė į aktyvią esperantininkų veiklą. Jis prenumeravo spaudą esperanto kalba, kaupė biblioteką (dabar didžioji jo esperantiškosios bibliotekos dalis saugoma Vilniaus universitete), pradėjo dalyvauti esperantininkų renginiuose. Nuo 1975 m. dalyvavo Baltijos esperantininkų stovyklose.

Netrukus P. Čeliauskas ėmėsi vertimų. 1986 m. buvo išleista P. Čeliausko išversta Eduardo Mieželaičio poema „Žmogus“. 1989 m. leidykla „Vyturys“ serijoje „Noriu žinoti“ išleido jo knygą „Nuo Babelio iki Esperanto“.

Jo meistriškai išverstą knygą – Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ pavyko išleisti tik 2003 m. Po to ėjo kitų knygų vertimai: Vlado Mozoriūno „Legenda apie Vilniaus pilį“, Salomėjos Nėries „Eglė – žalčių karalienė“, Maironio „Jūratė ir Kastytis“, pasaka „Saulės vaduotojas“ ir kt.

Kaip rašo „Bernardinai.lt“, P. Čeliauskas vertė ir atskirus įvairių Lietuvos poetų eilėraščius, kurie buvo išspausdinti įvairioje periodikoje esperanto kalba. Tokių yra per 60, kurių autoriai – 24 Lietuvos poetai. Jo plunksnai priklauso ir 86 lietuviškų dainų tekstų vertimai.

Iš esperanto į lietuvių kalbą išvertė pagrindines katalikų maldas, nemažai tradicinių liaudies ir autorinių giesmių: „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“, A. Strazdo „Pulkim ant kelių“, šv. Tomo Akviniečio himną Švenčiausiajam Sakramentui „Prieš taip Didį Sakramentą“ ir kt.

Jis vertė ir iš kitų kalbų į esperanto kalbą, taip pat iš esperanto kalbos į lietuvių kalbą.

Vienuolika metų jis gyveno Kaune, 1995–2005 m. redagavo Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalą „Litova stelo“ („Lietuvos žvaigždė“). Čia jis pasireiškė ir kaip puikus publicistas. Jo plunksnai priklauso per 50 straipsnių. Vėliau šie straipsniai buvo išleisti atskira knyga „Litovio dum jarcentoj“ („Lietuva per amžius“). 2008 m. sudarė ir išleido „Lietuvių-esperanto leidinių bibliografiją (1890–2006)“. Jis redagavo ir daugelį kitų autorių knygas, parengė daug smulkesnių leidinių.

2009 m. P. Čeliausko 80-mečio proga Lietuvos esperantininkų sąjunga jo garbei išleido 520 puslapių leidinį „El mia Esperanta skatolo“ („Iš mano esperantiškos dėžutės“), į kurį pateko atskiromis knygomis neišleisti jo vertimai ir straipsnių esperantiška bei lietuviška tematika rinkinys.

Apie 20 metų P. Čeliauskas praleido prie savo darbo stalo, sudarydamas plačiausius Lietuvos istorijoje žodynus, tai: „Didįjį lietuvių-esperanto kalbų žodyną“ ir „Didįjį esperanto-lietuvių kalbų žodyną“.

Daugiau nei prieš metus pasirodė P. Čeliausko atsiminimų knyga „Mano gyvenimo kelionė. Nuo Švėkšnos iki Didžiosios Kinų sienos“. Knygą išleido Pasaulio lietuvių centras Kaune Lietuvos esperantininkų sąjungos rūpesčiu. Tai buvo 31-oji ir paskutinė jo knyga – iš jų 16 yra išleista lietuvių kalba, 15 – esperanto kalba arba apie esperanto kalbą ir esperantininkų judėjimą.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, P. Čeliauskas dalyvavo 8 pasauliniuose esperantininkų kongresuose, vykusiuose įvairiose šalyse. Jo darbai yra pripažinti tarptautiniu mastu. 1997 m. jis gavo tarptautinę Grabovskio premiją, o 1999 m. buvo išrinktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos Universala Esperanto-Asocio garbės nariu. Yra vienas iš trijų visų laikų Lietuvos esperantininkų, įtrauktų į pasaulinę žymiausių esperantininkų enciklopediją.

::alfa::Mirė legendinė asmenybė, žymus esperantininkas Petras Čeliauskas