Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2025 VASARIO 5 D. | Nekrologas.lt
Regina Algė Gudavičiūtė
2033 LIEPOS 16 D. - 2025 VASARIO 3 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Regina Algė Gudavičiūtė (91), poetė, dainų tekstų autorė, dainos „Kur giria žaliuoja“ autoriaus Juozapo Gudavičiaus dukra.

Eidama 92-uosius metus mirė poetė, dainų tekstų autorė Regina Algė Gudavičiūtė - dukra kompozitoriaus, pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio, chorvedžio, vargonininko, pedagogo, visuomenininko, bene geriausiai žinomo kaip parašytos chorinės dainos „Kur giria žaliuoja“ autoriaus Juozapo Gudavičiaus (1873-1939).

Šią liūdną žinią pranešė Lietuvos muzikų sąjunga.

Pranešime rašoma: „Paskutinį gyvenimo dešimtmetį Juozas Gudavičius praleido Panevėžio krašte: nuo 1930 iki 1935 metų gyveno Paįstryje, o vėliau – Liūdynėje. 1931-aisiais vedė mokytoją Teodorą Kriaučiūnaitę, su kuria susilaukė dukters Reginos Algės. Deja, mergaitei tebuvo šešeri, kai tėvas mirė.

Regina Algė aktyviai puoselėjo tėvo atminimą. Ji organizavo jubiliejinius minėjimus, koncertus, surinko atsiminimus ir 1998 m. išleido knygą „Susitikimai su tėvu“. Tėčiui ji skyrė ne vieną jautrų eilėraštį. Prisiminimuose R. A. Gudavičiūtė rašo: „Man visą gyvenimą trūko tėvo ir buvo šimtai tūkstančių atvejų, kai su didžiausia širdgėla atsidususi pagalvodavau: kad būtų gyvas tėtis... Buvau prie jo labai prisirišusi, labiau negu prie mamos. Gal jau tada mano maža širdelė jautė, kad jo greitai neteksiu. Ir tėtis labai retai mane bardavo, daug man skyrė laiko.“

Padedama sūnaus architekto Kęstučio Martinonio, ji įrengė memorialinį J. Gudavičiaus kambarį tėvų namuose Liūdynėje. Šis muziejus buvo lankomas kompozitoriaus kūrybos gerbėjų. R. A. Gudavičiūtė 2021 m. Panevėžio kraštotyros muziejui patikėjo saugoti tėvo relikvijas – ilgus metus drauge su motina Teodora nuo sovietų valdžios slapstytas kompozitoriaus fotografijas, apdovanojimų liudijimus, muzikos kūrinių partitūras. Jo palikimas taip pat saugomas Lietuvių literatūros ir meno archyve, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje“.