Rimas Tuminas (72 metų) teatro režisierius, vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų

Eidamas 73 metus kovo 6 d. mirė vienas ryškiausių Lietuvos teatro režisierių Rimas Tuminas. Jis mirė Italijoje, kur pastaruoju metu statė spektaklį.

Šią žinią savo „Facebook“ profilyje paskelbė režisierė Andželika Cholina.

„Rimas Tuminas. RIP, Maestro…Ačiū už VISKĄ“, – rašė A. Cholina.

R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 m. jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje ir gavęs šios šalies apdovanojimų.

Kaip skelbia Vilniaus mažasis teatras, R. Tuminas 1974-aisiais baigė TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1978-aisiais baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.

1979-1994 m. jis dirbo režisieriumi ir vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabartinis Lietuvos nacionalinis dramos teatras), vėliau metus jam vadovavo.

1990-aisiais jis įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą, iki 2022-ųjų buvo jo meno vadovas.

R. Tuminas nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje.

Režisierius pastatė beveik 60 spektaklių pagal Rusijos, Lietuvos kitų šalių dramaturgų kūrinius.

Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.

2007 - 2022 m. R. Tuminas Maksvoje ėjo Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas, 2021-aisiais jis pelnė Rusijos vyriausybės kultūros premiją, taip pat – svarbiausią Rusijos teatro apdovanojimą – „Auksinę kaukę“.

Dėl savo pasisakymų Rusijos žiniasklaidai 2021-aisiais režisierius buvo sulaukęs kritikos, tuomet duodamas interviu Rusijos televizijai R. Tuminas pareiškė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Motolovo ir Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais.

Lietuvoje kilus pasipiktinimui dėl tokios menininko pozicijos, R. Tuminas tai pavadino prieš jį įvykdyta provokacija, sakydamas, kad paskelbta tik dalis jo žodžių, bei sakė paprašęs televizijos paneigimo su pilnu interviu įrašu bei tekstu.

Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą Ukrainoje, Vilniaus mažasis teatras su teatro įkūrėju ir meno vadovu R. Tuminu nutraukė darbo sutartį., pats režisierius skelbė jau anksčiau pasitraukęs ir iš pareigų J. Vachtangovo teatre.

O. Koršunovas: „Išėjo didis teatro režisierius“

Režisieriaus R. Tumino kolegos sako, kad Lietuva neteko vienos esminių teatro figūrų, vieno iš pagrindinių lietuviško teatro fenomeno, garsinusio Lietuvą pasaulyje, kūrėjų.

„Išėjo didis teatro režisierius, kuris buvo vienas pagrindinių kūrėjų lietuviško teatrinio fenomeno, to reiškinio, kursi tapo garsus visame pasaulyje, kuris padarė didelę įtaką apskritai lietuviškam teatrui, kuris kūrė savo mokyklą teatro, savo mokinius, buvo idealistas ir humanistas teatre“, – BNS trečiadienio vakarą sakė režisierius Oskaras Koršunovas.

Pasak jo, R. Tumino koncepcija buvo „sukurti teatrą kaip namus, kaip šeimą“, turėdamas omenyje jo įkurtą Vilniaus mažąjį teatrą.

„Jis tokį teatrą sukūrė, iki šiol tas teatras yra – man neseniai čia teko dirbti, statyti „Kantą“. Tai buvo jo įkūnyta idėja, kaip žinome, jis pats buvo iš tų namų išvytas. Tas jo likimas yra dramatiškas, menininkas papuolė į istorinius krumpliaračius, ir tai dvigubai skaudu. Praradome, išvijome“, – tvirtino O. Koršunovas.

R. Tuminas iki 2022-ųjų dirbo meno vadovu savo įkurtame Vilniaus mažajame teatre, tačiau Rusijai vasarį pradėjus karą Ukrainoje, teatras sutartį su režisieriumi nutraukė po kritikos dėl jo publikuoto interviu Rusijos žiniasklaidoje. Pats režisierius skelbė jau anksčiau pasitraukęs ir iš pareigų Maskvos J. Vachtangovo teatre.

O. Koršunovas sako, kad šį virsmą R. Tuminas išgyveno gana skaudžiai ir gailėjosi dėl to, kaip viskas susiklostė.

„Buvau su juo susitikęs gal prieš kokį pusę metų (...), matėme beldimą į langą kavinėje, žiūriu – ten Rimas. Užėjau, ilgai kalbėjomės – jis labai išgyveno dėl to, kaip viskas susiklostė. Tai ne jo kaltė, jis, kaip sakiau, pateko į tuos krumpliaračius, ką labai skaudžiai išgyveno prie viso savo skausmo, sunkios ligos, su kuria tiesiog didvyriškai kovojo“, – kalbėjo R. Tumino kolega.

O. Koršunovas ragino prisiminti R. Tumino kūrybinį palikimą Lietuvoje, nepaisant to, kad jis buvo itin vertinamas ir Rusijoje.

„Taip, buvo jo pasisakymų kažkokių nesąmoningų, kaip menininko, bet realiai jis nesivėlė į politiką, jis kūrė meną toje šalyje, kuri dar nebuvo akivaizdžiai fašistinė. Jis tai labai skaudžiai išgyveno – kai su juo kalbėjau kavinėje, tai mačiau. Jis nebandė savęs teisinti, jis labai gerai suprato, kad tiesiog nudegė toje situacijoje, nesitikėjo kažkokio atleidimo, netgi sakė – man labai gėda, tai sakė su didžiuliu skausmu, jo akyse matėsi ašaros“, – sakė O. Koršunovas.

M. Ivaškevičius: „Tai – vieno iš „trijų bokštų“ netektis“

Su R. Tuminu dirbęs dramaturgas Marius Ivaškevičius BNS sako, kad tai yra vieno iš „trijų bokštų“ netektis.

„Man tai yra mūsų teatro vienas iš trijų bokštų: vieno netekome prieš penkis-šešis metus, Eimunto Nekrošiaus, dabar išėjo antras, liko Oskaras Koršunovas. Nėra ko pridurti. Tai yra didžiulis teatro mastelis, žmogus, garsinęs Lietuvą visame pasaulyje“, – BNS sakė M. Ivaškevičius.

„Aišku, mes labai neatlaidūs, būname pikti, prisimename tuos kelis nuklydimus, jie dažniausiai nubraukia viską, ką žmogus padarė. Bet aš būčiau linkęs vertinti, svarstyti ir pažiūrėti: ar tie du interviu, ar visa tai, ką jis padarė Lietuvos teatrui, yra svarbiau“, – pabrėžė jis.

M. Ivaškevičius taip pat pabrėžė, kad į J. Vachtangovo teatrą R. Tuminas išvyko tik ilgai įkalbinėjamas, nors vėliau čia ir dirbo ilgiau nei dešimtmetį, bet nutraukė ryšius su Rusija po 2022-ųjų.

„Taip, tie jo keli pasisakymai, kuriuos mes prisimename (...), kur jis prišnekėjo dalykų, kurių neturėtų kalbėti. Bet žmogus, dirbdamas ten, jis kažkaip turbūt bando abiem auditorijoms kalbėti – tiek lietuvių, tiek rusų, iki karo, ir pasimeta. Jis nebuvo geras kalbėtojas, esu kelis kartus sakęs, kad jūs, Rimai, stenkitės bent jau nepolitikuoti“, – prisiminė rašytojas.

M. Ivaškevičius sako neatsimenantis režisieriaus pakelto balso per repeticijas, tačiau pamena jo unikalų gebėjimą motyvuoti aktorius.

„Atsimenu prieš „Madagaskaro“ pirmojo veiksmo premjerą (...) ruošėmės tai paskutinei, uždarai „perbėgai“, jis sakė – žinokite, čia gimsta bestseleris, būkite visiškai užtikrinti. Reikia turėti omenyje, kad tai buvo faktiškai aktorių diplominis darbas, jie buvo studentai. Man atrodė, kad tai yra perdėtas pasitikėjimas, bet, pasirodo, ne – tiesiog nuojauta, jis jaučia sėkmę, turėjau tą pripažinti“, – kalbėjo kūrėjas.

Dramaturgo teigimu, nors žinia teatro bendruomenei yra skaudi, „kita vertus, turbūt yra laimė mirti dirbant savo mylimą darbą“.

Užuojautas reiškia daugybė teatro žmonių

Užuojautą R. Tuminui socialiniuose tinkluose trečiadienio vakarą reiškė daugybė aktorių, režisierių, teatro žmonių.

„Sudie Žiūrėtojau į Dangų. Sveikas Žiūrėtojau į Žemę“, – feisbuke rašė aktorius Arūnas Sakalauskas.

„Į šviesą, mokytojau. ačiū už viską“, – rašė Vilniaus mažojo teatro aktorė Elžbieta Latėnaitė.

Užuojautą dėl režisieriaus mirties pareiškė Vilniaus mažasis teatras, Lietuvos teatro sąjunga.

Tuminas mirė trečiadienį, eidamas 73-iuosius metus, Italijoje, kur, pasak O. Koršunovo, pastaruoju metu statė spektaklį.

::alfa::Mirė garsus teatro režisierius Rimas Tuminas