Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2024 RUGSĖJO 5 D. | Nekrologas.lt
Rolandas Rastauskas
1954 SPALIO 13 D. - 2024 RUGSĖJO 5 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Rolandas Rastauskas (69), rašytojas, eseistas, geriau žinomas slapyvardžiu RoRA.

Sulaukęs 69-erių metų, mirė rašytojas Rolandas Rastauskas, geriau žinomas slapyvardžiu RoRA. Šią žinią pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.

Rašytojas gimė 1954 m. spalio 13 d. Vilniuje. 1978 m. Vilniaus universitete baigė anglistiką. Stažavosi Londono nacionaliniame, Edinburgo „The Traverse“ ir Skarboro teatruose. 1978–1986 m. dirbo Operos ir baleto teatre redaktoriumi, dėstė Vilniaus universitete.

1986 m. persikėlė į Palangą, dėstė Klaipėdos universitete. 1989–1990 m. „Atgimimo“, 1993–2003 m. – „Lietuvos ryto“, 2003–2004 m. „Akiračių“ (Čikaga, JAV) ir nuo 2005 m. „Verslo klasės“ skiltininkas. Pastaruoju metu jo kūrinius buvo galima rasti kultūros leidinyje „Literatūra ir menas“.

Rašytojas – daugelio tarptautinių kultūros projektų ir konferencijų dalyvis, meno festivalių konsultantas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1990 m.

1972 metais R. Rastauskas debiutavo pjese „Lenktynių aitvaras“, išleido eilėraščių ir esė rinkinių, teatrinių istorijų knygą „Bermudų trikampis“, parengė prozos inscenizaciją, parašė scenarijų, sukūrė skaitymo performansų.

R. Rastauskui skirtos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija, Lietuvos nacionalinė premija, Jotvingių premija, ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Apie rašytoją 2006 metais sukurtas televizijos filmas „Vaikštūnas RoRa“.

Aktorius pasitraukia

Socialiniuose tinkluose draugai ir jo kūrybos gerbėjai dalijasi savo prisiminimais ir reiškia užuojautą. Apžvalgininkas Paulius Gritėnas pasidalijo 1980 m. RoRa parašytu eilėraščiu „Aktorius pasitraukia“.

Žili draugai anapus vandenyno

Tavęs gedės ir negedės tavęs.

Mirtis atėjo, apsidairė, atpažino,

Išjungė kraują, atmintį, gatves,

Kurioms staiga pražuvo tavo batai,

Vitrinai – veidas, rankenai – ranka.

Tik angelai, laisvi it akrobatai,

Paklausė tėvo: „Viešpatie, už ką?“

Atšalo lempa. Jau dulkėjo knygos.

Netekęs žado laukė kambarys.

Tau pasitraukus, dingo amžiaus ligos.

Ir užgiedojo nėščias vyturys.

Žinia pribloškė

„Skausmas ir didžiulis netekties jausmas išgirdus netikėtą žinią – mirė Rolandas Rastauskas, – „Facebook“ paskyroje rašo prozininkas Saulius Spurga. – Tai didžiulis praradimas netekus rašytojo, kūrėjo, kuris lietuvių kalbos išraišką pakėlė į visiškai naują elegancijos, intelektualumo, spindesio lygį. Pikantiškumas, intriga, paslaptis ir netikėtas posūkis kiekviename sakinyje – tai yra RoRa firminis ženklas, jo neprilygstamas stilius. R. Rastausko talento prigimtis – jo teatrališkumas. „Kartais atrodo, kad autorius ne parašo savo tekstus, o juos suvaidina popieriuje, ne užrašo, o ištaria“, apie R. Rastauską kažkada yra sakęs Kęstutis Navakas. R. Rastauskas keliavo po pasaulį ir iš kelionių parsiveždavo jį, tąjį pasaulį su daugiaspalvėmis jo apraiškomis, į namus naujai, neįprastai, pirmeiviškai žvilgančio lietuviško žodžio pavidalu“.

Pasak S.Spurgos, būdingas R. Rastausko kūrybos bruožas – tai, kad ji neatskiriama nuo jo asmenybės: „O toji asmenybė kupina šamaniško žavesio, išskirtinių ryškių bruožų, kurie (laikysena, drabužiai) išskirdavo R. Rastauską jau ir seniausiais laikais iš pilkos sovietinės minios. Kadangi R. Rastausko kūryba nemirtinga, atrodo, kad ir pats autorius būtinai turi būti nemirtingas. Tai tik patvirtindavo jo aktyvus dalyvavimas FB ir nuomonės reiškimas daugeliu klausimų. Įsijautus į R. Rastausko kūrybą sunku atsispirti imperatyvui žvelgti į daugelį reiškinių jo akimis, todėl R. Rastauską įmanoma įsivaizduoti tik gyvą, nuolat su juo kalbėtis, virtualiai diskutuoti. Gili ir nuoširdi užuojauta mirus R. Rastauskui, tačiau dialogas su juo kaip su rašytoju, poetu, kūrėju vyksta ir jis niekada nenutrūks“.

Sukirto rankomis dėl naujos knygos

Filosofas, leidėjas Viktoras Bachmetjevas rašo, kad tik praėjusį sekmadienį sukirto rankomis dėl R.Rastausko naujos knygos leidybos „Hubryje: „Jos jau nebus, kaip nebus ir dar daug ko. Man jis visų pirma talpaus sakinio ir apskritai trumpos formos meistras, puikus puikus stilistas. Ir nepamirštamas poezijos skaitovas, vienas iš nedaugelio Lietuvoje poeziją praktikavęs kaip performatyvų meną. Neturiu nei pretenzijos į išsamią jo kūrybos apžvalgą, nei kompetencijos tam. Tiesiog jo balso labai truks. Amžiną atilsį“.

Reiškia užuojautą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį pareiškė užuojautą dėl rašytojo R. Rastausko mirties.

Pasak prezidento, R. Rastauskas buvo vienas ryškiausių, savo braižu lengviausiai atpažįstamų šiuolaikinių Lietuvos rašytojų.

„Ir visai nesvarbu, kuri jo plačios kūrybos formų – pjesių, esė, poezijos knygų ar performatyvių skaitymų – mus pasiekdavo, prieš akis visada iškildavo išskirtinė, išimtinai intelektuali šių darbų autoriaus asmenybė. Lietuvos kultūra patyrė didžiulę, sunkiai nusakomą netektį“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.

Jis reiškia užuojautą rašytojo artimiesiems, kolegoms kultūros ir akademinėse bendruomenėse.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, Lietuva neteko kūrėjo, „kalbėjusio savita rafinuota, elegantiška, dažnai ironiška, todėl ne visada patogia kalba“.

„Menininko, atstovavusio Vakarų meno vertybėms ir miesto kultūrai. Tai išties didžiulis praradimas Lietuvai ir kultūros bendruomenei“, – teigiama Seimo vadovės užuojautoje.

Anot kultūros ministro, Lietuva neteko kūrybingo ir žaismingo poezijos meistro, taiklaus ir išrankaus eseisto, intelektualo ir esteto, dramaturgo ir teatralo.

„Netekome nuostabaus vertėjo, kuris vienas pirmųjų į mūsų kultūrą atnešė gaivių Vakarų vėjų. Šio išskirtiniais talentais apdovanoto kūrėjo išėjimas – skaudi netektis visam mūsų kultūros laukui“, – rašoma S. Kairio užjautoje.

::alfa:: Mirė rašytojas, garsusis RoRA – Rolandas Rastauskas: šokas jo kūrybos gerbėjams ir draugams