Romualdas Budrys (92), dailėtyrininkas, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas.

Pirmadienį, gegužės 26 d., sulaukęs 92 metų, mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas, dailėtyrininkas Romualdas Budrys.

Žinia apie muziejininko netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino žurnalistas Vilius Kavaliauskas.

„Šiandien mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys (1933–2026). Žmogus, kelioms mūsų krašto kartoms nešęs šviesą ir grožį: 20 metų didžiausio muziejaus direktoriaus pavaduotojo poste, 40 – direktoriaus. Jis buvo labai reikalingas, nes tauta augo, stiprėjo per kultūrą ir jau siekė laisvės“, – vėlyvą pirmadienio vakarą rašė V. Kavaliauskas.

R. Budrys gimė 1933 metų liepos 26 dieną Vertimuose, tuomečiame Baisogalos valsčiuje.

1959 m. jis baigė keramikos studijas Lietuvos dailės institute. Nuo 1958 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.

Jis taip pat buvo vienas iš Gintaro muziejaus Palangoje įkūrėjų, šio muziejaus Klaipėdos paveikslų galerijos, Juodkrantės miniatiūrų, Verkių rūmų, Taikomosios dailės muziejų, Radvilų rūmų, Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijų bendraautoris.

R. Budrys prisidėjo prie Vilniaus arkikatedros lobyno išsaugojimo, organizavo vertingų meno kolekcijų pervežimą į Lietuvą.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė užuojautą dėl pirmadienį mirusio žymaus muziejininko R. Budrio mirties.

Premjerė pažymėjo, kad Lietuva neteko darbštaus dailėtyrininko, šalies muziejininkystės patriarcho bei pasaulyje žinomo dailės eksperto.

„Savo gyvenimą jis paskyrė istorinių vertybių saugojimui, visomis išgalėmis siekė gausinti muziejų rinkinius, rengė ir kuravo įsimintinas visiems dailės gerbėjams parodas. Būtent šiam muziejininkui buvo patikėtos Vilniaus katedros lobyno paslaptys, savo patirtimi ir žiniomis jis daug prisidėjo prie Valdovų rūmų muziejaus kūrimo“, – rašoma Vyriausybės vadovės užuojautoje.

Kiek vėliau užuojauta pasidalino ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

„Netekome išmintingos ir išskirtinės asmenybės, kuris visą savo gyvenimą jautė didžiulę atsakomybę už savo darbus ir žodžius. Tai buvo paprastas, išmintingas, nuoširdus ir doras žmogus, kuris Lietuvai daugiau kaip šešis dešimtmečius paskyrė muziejininkystei, menui, kultūrai. Jo nuveikti darbai muziejinėje veikloje yra neįkainojami. Šviesus Velionio kūrybos atminimas ilgam liks mūsų širdyse, bus perduodamos iš kartos į kartą“, – rašoma J. Oleko užuojautoje.