Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2024 GRUODŽIO 5 D. | Nekrologas.lt
Rožytė Lapienienė
2024 GRUODŽIO 5 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Rožytė Lapienienė – ilgametė Svėdasų kultūros namų vadovė.

Anykščių kultūros centras paskelbė liūdną žinią apie ilgametės Svėdasų kultūros namų vadovės Rožytės Lapienienės netektį.

Moteris buvo ne tik aktyvi kultūrinės bendruomenės narė, bet ir svarbi Anykščių rajono kultūros gyvenimo puoselėtoja.

Viskas pralekia pro akis, mintys atgamina susitikimus, bendrus darbus, tikrą, nesumeluotą juoką, net beprasmius ar naudingus ginčus… Viskas tampa taip ryšku, kai netenki. Netenki kolegos, artimo žmogaus, gero bendražygio, draugo…“, – rašoma Anykščių kultūros centro svetainėje.

– Mus paliko net trisdešimt aštuonerius metus buvusi Svėdasų kultūros namų siela Rožytė Lapienienė. Daug ką papasakotų šių namų sienos- apie tūkstančius repeticijų, koncertinių išvykų, pasiruošimų renginiams, konkursams, tiesiog, jaukių pavakarojimų grojant jai akordeonu ar pianinu su savo suburtais žmonėmis, kurie ja tikėjo ir pasitikėjo… Ir mes, kolegos, retai kada susimąstydavom, kad švelniai vadinamos „Svėdasų Rožės“ kažkada gali nelikti… Gali nelikti vienos iš mūsų pulko, tos, kuri įnešdavo į mūsų susitikimus savito kolorito, kartais paprasto tiesmukiškumo ir begaliniai atviro bendravimo su visais. Neliko…

Liks tik visi prisiminimai. Visokie, įvairiaspalviai, bet jie mūsų- kartu išgyventi, išjausti…

Ačiū, kad buvai su mumis, tarp mūsų ir liksi mumyse".