Tatjana Bajeva (77), sovietų disidentė, Raudonojoje aikštėje protestavusi prieš invaziją į Čekoslovakiją.

Likus kelioms dienoms iki 78-ojo gimtadienio mirė sovietų disidentė Tatjana Bajeva. Vasario 5 d. apie jos mirtį pranešė „Memorial Society“.

T. Bajeva gimė 1947 m. Norilske – mieste, kur jos tėvas, biochemikas Aleksandras Bajevas, atliko bausmę po to, kai buvo apkaltintas „kontrrevoliucine veikla“. Į Maskvą šeima galėjo grįžti tik po Josifo Stalino mirties. Maskvoje T. Bajeva įstojo į Istorijos ir archyvų instituto neakivaizdinį skyrių.

1968 m. rugpjūčio 25 d. aštuoni žmonės – Viktoras Fainbergas, Konstantinas Babitskis, Tatjana Bajeva, Larisa Bogoraz, Natalija Gorbanevskaja, Vadimas Delonė, Vladimiras Dremliuga, Pavelas Litvinovas – atvyko į Raudonąją aikštę protestuoti prieš kariuomenės iš SSRS ir kitų Varšuvos pakto šalių įvedimą į Čekoslovakiją. Jie išskleidė plakatą su užrašu „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Po maždaug penkias minutes trukusio protesto visus dalyvius sulaikė KGB pareigūnai. Ir tik T. Bajeva sugebėjo išvengti bausmės. Likusieji buvo nuteisti priverstiniam gydymui, kalėti arba išsiųsti į tremtį.

Tuo monentu T. Bajevai buvo 21 metai. Ji draugavo su disidente Irina Jakir, kurios namuose dažnai lankydavosi. Ten mergina susitiko su Natalija Gorbanevskaja ir iš jos sužinojo apie būsimą demonstraciją. Sulaikyta ir policijos apklausta T. Bajeva pareiškė, kad šalia demonstrantų atsidūrė atsitiktinai – taip ją įtikino sakyti kiti akcijos dalyviai. Todėl ji buvo paleista. Netrukus ji buvo pašalinta iš Istorijos ir archyvų instituto be teisės grįžti į studijas. 1992 m. T. Bajeva emigravo į JAV, bet vėliau grįžo į Maskvą.

„Memorial“ primena, kad 1969 m., sudarydama rinkinį „Vidurdienis“, N. Gorbanevskaja, norėdama apsaugoti T. Bajevą, neužsiminė apie jos dalyvavimą demonstracijoje. Dėl to rugpjūčio 25-osios veiksmas tapo žinomas kaip „septyneto demonstracija“. Vėliau pačios T. BaJevos iniciatyva jos istorija apie dalyvavimą demonstracijoje į rinkinį buvo įtraukta.