Tatjana Maceinienė (83), prozininkė, išeivijos kultūrinio palikimo tyrinėtoja, eseistė ir vertėja.

Lietuvos rašytojų sąjunga pranešė, kad vasario 21 d. po sunkios ligos, eidama 84-uosius metus mirė prozininkė, išeivijos kultūrinio palikimo tyrinėtoja, eseistė, vertėja Tatjana Maceinienė.

T. Maceinienė gimė 1941 m. rugsėjo 17 d. Baltarusijoje, Bresto srityje.

1963 m. ji baigė Vilniaus universitetą ir įgijo filologės specialybę. 1970 m. baigė Leningrado valstybinį teatro, muzikos ir kinematografijos institutą (dabar Valstybinė Sankt Peterburgo teatro akademija) ir įgijo dramos režisierės specialybę.

Kūrėja statė spektaklius Lietuvos ir Rusijos teatruose, Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose dėstė aktorinį meną ir režisūrą, kurį laiką Vilniaus pedagoginėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir literatūrą, dirbo vertėja, korespondente.

1995–1999 m. aktyviai bendradarbiavo su kultūriniu savaitraščiu „Šiaurės Atėnai“, skelbė publikacijų ir straipsnių įvairiomis temomis. 1998–2002 m. straipsnių skelbė katalikiškame žurnale „Sandora“, taip pat yra bendradarbiavusi žurnaluose „Kultūros barai“, „Naujasis Židinys“, „Į Laisvę“ (šiame žurnale skelbė straipsnius, buvo redakcinės kolegijos narė) ir kitur.

T. Maceinienė buvo išeivijos kultūrinio palikimo tyrinėtoja, dokumentinės prozos autorė. Nemažai straipsnių paskelbė apie Antaną Maceiną, apybraižų apie Zenoną Ivinskį, Juozą Girnių, Juozą Ambrazevičių-Brazaitį.

Nuo 2001 m. ji buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

T. Maceinienė visada tvirtinusi, kad apie žmogaus gyvenimą byloja tik jo darbai, išleido vienuolika knygų: „Pašauktas kūrybai“ (Antanas Maceina: filosofo asmenybės interpretacija, 2000), „Ne tikrovės drumzlėse, o idealo šviesoj“ (2004), „Pradžioje buvo Žodis “ (pokalbiai su Antanu Maceina-Jasmantu apie poeziją, 2004), „Tikėjimas ir ateitis: Ignas Skrupskelis ir Pranas Dielininkaitis“ (2006), „Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ (pokalbiai su filosofu Antanu Maceina apie mirtį, 2007), „Išmintis, gimusi kančioje: Antanas Maceina: gyvenimas ir kūryba“ (2008), „Žmogui gera būti tik meilėje“ (2009), „Miegantis protas arba Serganti Lietuva“ (2011), „Vidutinybių įsiviešpatavimas“ (2013), „Antano Maceinos tikėjimo fenomenas“ (2016), „Nuo ko mes bėgome?..“ (Julijos Tverskaitės-Maceinienės, Antaninos Tverskaitės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940–1946), 2019), „Kapas be paminklo arba dramatiškas Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio likimas“ (2021).

Tatjana Maceinienė sudarė A. Jasmanto eilėraščių knygą „Klajūnas“ (2001).