Valdemaras Kukulas (52 metų) poetas, publicistas, poezijos rinkinio „Aštuoni gėli vakarai“ autorius

Eidamas 53-iuosius gyvenimo metus 2011-ųjų rugpjūčio 6 d. mirė vienas žymiausių lietuvių literatūros kritikų, eseistų ir publicistų Valdemaras Kukulas.

V. Kukulas gimė 1959 m. Noriūnuose, Kupiškio rajone.

1982 m. jis Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. Poetas dirbo „Komjaunimo tiesos“, „Nemuno“, „Pergalės“ redakcijose.

Nepriklausomybės metais menininkas buvo „Respublikos“ žurnalistas, aktyviai bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, Žinių radijuje, savaitraštyje „Nemunas“, rašė apžvalginius straipsnius naujienų portalui delfi.lt.

V. Kukulas debiutavo dainiškos lyrikos melodingais ketureiliais ir kaimo aplinkos vaizdiniais, poeziją suvokdamas kaip emocijos kulminacijų ir aukštumų ilgesio išraišką. Ilgainiui mažorinį toną pakeitė egzistencinio skausmo, nežinios ir grėsmės motyvais, reiškiamais aštriomis vaizdų dermėmis. Lietuvių kultūra neteko išmintingo publicisto, įžvalgaus kritiko, autentiško lyriko, buvo rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos nekrologe.

Jis išleido šešis poezijos rinkinius, eilėraščių vaikams bei eseistikos knygas. 2000 m. menininkui buvo skirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už poezijos rinkinį „Aštuoni gėli vakarai“.

2007 m. V. Kukulas tapo penktuoju A. Miškinio literatūrinės premijos laureatu už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje. Tais pačiais metais buvo apdovanotas Kultūros ministerijos metų premija už nuopelnus kultūrai. 2009 m. jo eilėraščių rinktinė „Mūsų šitie dangūs“ buvo apdovanota Jotvingių premija.

Ką aš pragėriau?

Ką esu išdavęs ar

kada apvogęs. kad rodos krinta ant visų

kaip dulkės mano sielos blogis.

lenkiu iš tolo tų namų,

kur auga kūdikis.

Atrodo, gal galiu užkrėsti blogumu

ir keršto troškuliu

jo protą.

Ką aš ne taip dariau?

jaučiuos labiausiai jums skolingas,

nepasiskolinęs ničnieko,

kad mokiau liūdesio, kančios,

o pats norėjau būt laimingas.

(Vienas paskutiniųjų v. Kukulo eilėraščių.)