Vilius Ksaveras Slavinskas (80 metų) akvarelininkas, dailininkų klubo „Sfinksas“ įkūrėjas

2023 m. lapkričio 21 d., eidamas 81-uosius metus, mirė žymus akvarelininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Vilius Ksaveras Slavinskas.

V. K. Slavinskas gimė 1943 m. sausio 16 d. Mokėsi S. Nėries vidurinėje mokykloje ir Kauno vakarinėje dailės mokykloje. Studijavo Kauno politechnikos institute, o 1970 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą. Ten įgijo dekoratyvinės dailės dailininko (architekto) specialybę. Jo kūrybai įtakos turėjo A. Lukštas, A. Martinaitis, M. Mildažytė-Kulikauskienė, Č. Kontrimas.

V. K. Slavinskas yra surengęs apie 120 personalinių parodų ir dalyvavęs virš 80 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1996 m. buvo akvarelininkų grupės „Aqua 12“ narys, dailininkų klubo „Meno sparnai“ narys, architektų ir dailininkų klubo „Sfinksas“ įkūrėjas. 1994 m. būdamas „Sfinksas“ vadovu suorganizavo virš 30 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1996 m. kasmet rengdavo įvairiose meno parodų erdvėse dailininkų parodas Nepriklausomybės dienoms paminėti.

Švęsdamas savo 80-metį metų pradžioje dailininkas atidarė jau paskutinę personalinę parodą Nacionalinio Kauno dramos teatre.

Kūrybinio kelio pradžioje dailininkas rinkosi sunkiai valdomą akvarelės techniką, kuria dažniausiai liejo peizažus bei natiurmortus. Bėgant laikui, į kūrybinių priemonių arsenalą dailininkas įtraukė akrilo techniką, o vėliau, neapsiribodamas vien tapybos priemonėmis, V. K. Slavinskas pradėjo kurti ir mišria technika.

Kūrybiniuose sumanymuose radosi įvairiapusiškesnis objekto interpretavimas, pastebimas priartėjimas prie abstrakcijos. Kūriniuose veikiantys personažai, dar primenantys siurrealistinio pasaulio herojus, praradę grynus realiame pasaulyje egzistuojančių objektų bruožus.

Jo kūryba, anot menotyrininkės Vilmos Kilinskienės, žinoma kaip abstraktus transfigūruotas ekspresionizmo ir siurrealus simbolistinis figuratyvizmas. Spalvine gama V. K. Slavinsko kūriniai dažnai artimi fovistų paletei.

Protėvių atminties sklidiname V. K. Slavinsko kūrybos pasaulyje nevaržomai liejosi energijos kupinos spalvos, sielas virpino keisčiausios jausenos ir būsenos, nyko ribos tarp gamtinės jėgos ir žemiškojo prado. Per V. K. Slavinsko kūrinius tarsi plevena Amžinybė. Jie alsuoja gyvųjų šaknų ilgesiu, nuolatiniu pirmykščių būvių atsikartojimu vis naujose formose“, – rašoma socialiniuose tinkluose.