Vladas Šimkus (67 metų) poetas, vertėjas, poezijos vertimų redaktorius

Eidamas šešiasdešimt aštuntuosius metus 2004 m. rugsėjo 6 d. mirė poetas, vertėjas, literatūros kritikas Vladas Šimkus.

V. Šimkus – itin ryški mūsų literatūros asmenybė. Rašytojas gimė Kelmės rajone, Jucių kaime, baigė Kelmės vidurinę mokyklą ir jau būdamas moksleivis pradėjo publikuoti pirmuosius savo kūrybos bandymus. 1956-1961 metais studijavo Vilniaus universitete lituanistiką.

Baigęs studijas, dirbo Klaipėdos žvejybos bazėje, "Jaunimo gretų", "Literatūros ir meno", "Švyturio", "Pergalės", "Metų" (nuo 1991 iki 1997) redakcijose. Šis darbas padėjo V. Šimkui tapti puikiu poezijos ir poezijos vertimų redaktoriumi, apie kurį telkėsi visi, žinantys šį specifišką jo talentą.

1960 m. išėjo pirmoji V. Šimkaus knyga „Gražiausioji sekundė“, vėliau kūrybine poeto branda, ryškiu talentu pažymėtos poeto knygos „Kranto kontūrai“ (1963), „Geležis ir sidabras“ (1968), „Bitės pabėgėlės“ (1973), rinktinė „Nusileisk, dangau, ant žemės“ (1982).

V. Šimkaus vieta lietuvių poezijoje unikali: nors yra išleidęs vos keletą eilėraščių rinkinių, bet jie nagrinėjami, komentuojami solidžiose monografijose, literatūros istorijose ir mokykliniuose vadovėliuose.

Kaip skelbia Lietuvos rašytojų sąjunga net menkiausi poetikos elementai, tarkime, rimas, atpažįstami kaip saviti V. Šimkaus stilistiniai ženklai. Šio poeto pasaulėjautos, pasaulėjautos dominantės tapo tarsi apibendrinančiais jo kartos ženklais.

Kaip sakydavo pats V. Šimkus, pagrindinė, mylimiausia jo darbo sritis buvo vertimai. Jis yra vertęs daugybės didžiųjų pasaulio poetų eiles, tarp kurių –A. Mickevičiaus, A. Puškino, B. Brechto ir kitų poetų kūriniai. Paties V. Šimkaus kūryba išversta į anglų, vokiečių, lenkų, čekų, bulgarų, vengrų, rusų, latvių, moldavų kalbas.

V. Šimkus bendradarbiavo beveik su visais Lietuvos teatrais – vertė pjeses, miuziklus, operų ir operečių libretus.