Prieš 11 metų, 2013 m. balandžio 18 d., savo bute Vilniuje, S. Konarskio gatvėje, rastas negyvas aktorius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Kitą dieną jam būtų suėję 55 metai.

Aktorius iš gyvenimo pasitraukė savo noru.

Velionis, kuriam balandžio 19 d. būtų sukakę 66 metai, amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse šalia JAV lietuvių politologo, prezidento Valdo Adamkaus patarėjo Juliaus Šmulkščio bei kompozitoriaus ir atlikėjo Raimundo Kirliausko.

Ant Anapilin iškeliavusio žinomo vyro kapo iki šiol negęsta žvakės.

1958 m. Vilniuje gimęs V. Šapranauskas buvo žinomas laidų vedėjas, humoristas, vaidino daugelyje teatro spektaklių ir kino filmų. Tai buvo žodžio kišenėje neieškantis, visuomet gera nuotaika spinduliuojantis savo srities profesionalas.

1977 m. Rusų dramos teatre V. Šapranauskas suvaidino savo pirmajame spektaklyje – V. Lanskojaus režisuotame „Skutarevskyje“. Rusų dramos teatre sukūrė vaidmenis spektakliuose „Grįžtamasis ryšys“ (1981 m., rež. V. Zacharovas), „Arena“ (1981 m., rež. I. Nikolajevas), „Slenkstis“ (1982 m., rež. S. Koromščikovas), „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (rež. J. Popovas, 1986 m.), „Ekspromtas“ (1987 m., rež. A. Vilkinas), „Meistras ir Margarita“ (1988 m., rež. R. Viktiukas), „Kvietimas į ešafotą“ (1989 m., rež. G. Gladijus), kituose.

1990 m. aktorius paliko rusų dramos teatrą ir pradėjo vaidinti Mažajame teatre pas režisierių R. Tuminą. Ten jis sukūrė vaidmenis aštuoniuose R. Tumino režisuotuose spektakliuose – A. Čechovo „Vyšnių sode“ (1990 m.), V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties“ (1990 m.), B. Brechto „Galilėjuje“ (1992 m.), G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994 m.), M. Lermontovo „Maskarade“ (1997 m.), N. Gogolio „Revizoriuje“ (2001 m.), S. Becketto „Belaukiant Godo“ (2002 m.), A. Čechovo „Trijose seseryse“ (2005 m.).

Iki lemtingosios dienos, kai užgeso jo gyvybė, aktorius vaidino sostinės „Domino“ teatre. Jame sukūrė vaidmenis K. Smorigino režisuotuose spektakliuose „Vilnius–Dakaras“ (2008 m.) ir „Mano žmonos vyras“ (2009 m.), O. Šapošnikovo pastatytame „Nuodėmių mieste“ (2010 m.).

V. Šapranauskas yra pasakojęs, kad su K. Smoriginu ruošiasi statyti S. Parulskio pjesę „Purvas“, parašytą specialiai jam.

Aktorius nevengė ir vaidybos kine. Sovietiniais laikais jis kūrė vaidmenis juostose „Medaus mėnuo Amerikoje“ (1981 m.), „Amerikietiška tragedija“ (1981 m.), „Turtuolis, vargšas...“ (1984 m.), „Sofija Kovalevskaja“ (1985 m.), „Chameleono žaidimai“ (1986 m.).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis vaidino filmuose „Vilniaus getas“ (2006 m.), „Lernavan“ (2006 m.), „Zero 2“ (2010 m.), „Valentinas vienas“ (2013 m.). E. Vėlyvio „Flight Redirected“, kurio premjeros pats aktorius taip ir nesulaukė.

Aktorius daugybę metų dirbo televizijoje. Jis kūrė ir vedė humoro laidas „Puikusis šou“, „Šapro šou“, buvo tokių projektų kaip „Šok su manimi“, „Chorų karai“ vedėjas.