23 metų modelis Gretta Wedler daug keliavo, sportavo, teikė psichologines konsultacijas ir rašė tinklaraštį. 2021-ųjų vasarį ji parašė draugui, kad netrukus vyks į Balį. Nors ji atrodė laiminga, žinutės atrodė įtartinos. Merginos draugai kreipėsi į policiją: paaiškėjo, kad ji taip niekur ir neiškeliavo.

2021 m. vasario 25 d. Jevgenijus Fosteris gavo keistą žinutę iš savo artimos draugės, 23 metų Grettos Wedler. Ji rašė, kad jos santykiai su vaikinu pagaliau pagerėjo ir jis kviečia ją į kelionę. „Jis tikrai kvailas, aš to nesitikėjau. Jis supažindino mane su tėvu, atidavė beveik visus pinigus ir padovanojo bilietus į Balį, – rašė G. Wedler. – Tada mes prisigėrėme ir kartu miegojome. Nežinau, ar tikėti tuo, ką jis pasakė, ar ne. Jis net padovanojo man naują nešiojamąjį kompiuterį. Nieko nesuprantu.“

J. Fosteris žinojo, kad pora prieš dieną stipriai susimušė, todėl paprašė draugės būti atsargesnės.

Tačiau G. Wedler ir toliau kalbėjo apie stebuklingą savo vaikino virsmą. „Jis tarsi būtų pakeistas, net 2016-aisiais nebuvo tiek švelnumo! Netikiu, kad šiandien išskrisiu, nežinau, kaip į tai reaguoti, – rašė Gretta. – Mes tiesiog neišeiname iš viešbučio, to nebuvo net tais metais, kai susitikome.“

Nepaisydamas gerų naujienų, J. Fosteris liko susirūpinęs. „Grettą pažįstu seniai, nuo 2017 m. bendravome labai artimai, kasdien „Telegram“ kanalu bendraudavome vaizdo skambučiais ir garso žinutėmis. Kai iš arti pažįsti žmogų, pastebi net kiekvieną netikslumą jo žodžiuose“, – vėliau sakė jis. Vasario 24 d. jis gavo paskutinę vaizdo žinutę iš savo draugės. Po to G. Wedler parašė tik tekstinę žinutę ir pasakė, kad negali paskambinti. Anot J. Fosterio, paaiškinimai buvo „maksimaliai kvaili“: sugedo kamera arba blogas garsas.

J. Fosteris beveik iš karto įtarė, kad kažkas negerai, ir pradėjo klausinėti to, į ką galėjo atsakyti tik pati G. Wedler, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Vasario 28 d. Jevgenijus paprašė savo draugės atsakyti balsu: „Greta, ar gali įrašyti kokį nors balso pranešimą, aš tik pagalvojau, kad gal ne tu rašai. Džiaugiuosi, kad tau viskas gerėja, tiesiog staiga dingai iš socialinių tinklų ir pan., o aš paranojiškas ir nerimauju“, – rašė jis.

G. Wedler atsakė: „Kai atvyksiu, paskambinsiu arba atsiųsiu vaizdo įrašą. Tai labai netikėta, bet šauni kelionė.“

Tačiau Gretta taip ir nepaskambino. Kovo 1 d. ji atsiuntė žinutę J. Fosteriui, kad šis užsakytų viešbutį Džakartoje. „Žinoma, užsakiau viešbutį, bet kitą dieną paskambinau, prisistačiau jos broliu ir paklausiau, ar tokia mergina užsiregistravo, – prisiminė J. Fosteris. – Man buvo pasakyta, kad ne. Ir tada supratau, kad nuo vasario 24 d. su manimi bendravo ne ji.“

Tada Jevgenijus parašė Grettos draugui, kuris buvo Maskvoje, ir kreipėsi į policiją. Po dviejų dienų J. Fosteriui buvo atsakyta, kad G. Wedler neišvyko už Rusijos ribų.

Sunki vaikystė

Gretta Wedler gimė 1998 m. ir užaugo Soški kaime Lipecko srityje. Vėliau močiutė pasakė, kad ji yra „nepageidaujamas vaikas“, kurį „reikia palikti“, – anot močiutės, apie nėštumą mama sužinojo penktą mėnesį, o prieš tai „gėrė ir rūkė“. „Kai tik pastojo, biologinis tėvas iš karto vaiko atsisakė. Aš jam pasakiau: „Viskas“, – prisiminė Gretos mama Lika.

G. Wedler užaugino močiutė iš motinos pusės.

Po 11 klasės G. Wedler įstojo į universitetą studijuoti reklamos pagrindus ir persikėlė į Maskvą – jos tėvai apie tai sužinojo ne iš karto. „Iš pradžių ji sakė, kad vyksta į Maskvos valstybinį universitetą studijuoti žurnalistikos, bet tada paaiškėjo, kad ji yra visai kitame institute. Ji pati savaime yra uždaras asmuo“, – sakė G. Wedler mama.

Po persikėlimo į bendrabutį jų bendravimas praktiškai nutrūko. „Ji nemanė, kad reikia su mumis bendrauti, nes, kaip ji sakė, buvome „vargšai“, – sakė G. Wedler mama. – Auginate vaiką, lepinate ją, bet neduodate jai to, ko ji nori, kokių nors mersų, šmelsų, suprantate, tiesa? Ir galų gale jis jums sako: „Aš nebendrauju su vargšais.“ Štai ir visas dėkingumas.“

Anot mamos, G. Wedler nustojo bendrauti ne tik su ja, bet ir su močiute, kuri „nupūsdavo kiekvieną dulkelę“ nuo anūkės.

Pati G. Wedler savo vaikystę suvokė kitaip. „Kas žino, kaip viskas būtų susiklostę, jei būčiau augusi šeimoje, kurioje buvo pinigų ir kur manęs nebūtų mušę? Niekas nežino“, – rašė ji savo „Telegram“ kanale.

Kituose tekstuose G. Wedler teigė, kad jai buvo taikomas fizinis smurtas: „Rėkiau, verkiau, bet niekas neatėjo padėti, o kaip atsaką į tai aš girdėjau tik grasinimus.“

Anot D. Wedler, jos močiutė bijojo, kad ji kam nors pasakys apie smurtą šeimoje, todėl uždraudė jai eiti į darželį. „Mano močiutė uždraudė man bendrauti su žmonėmis, nes „neduok Dieve, pasakysi, kad aš tave sumušiau, tai aš tave išsiųsiu į našlaičių namus, – prisiminė D. Wedler. – Vaikystėje buvau visiškai viena. Aš viena žaidžiau sniego gniūžtėmis ir viena važinėjau „gerve“. Bendravau su šunimis ir katėmis ir maniau, kad niekas negali manęs suprasti geriau už juos.“

D. Wedler kentėjo nuo patyčių mokykloje. Ji turėjo mažai draugų ir net su jais jai buvo draudžiama kur nors išeiti.

„Mano mama pamiršo mane ir visą vaikystę atsipirko tik pinigais. Faktas, kad mane skriaudė močiutė, jos nejaudino, ji turėjo savo gyvenimą“, – sakė G. Wedler.

Ji sakė, kad mušimai tęsėsi ir besimokant vidurinėje mokykloje, todėl vieną dieną G. Wedler kreipėsi į policiją. „Man pasakė: „Pakentėk, kol tau sueis 18 metų, o tada spruk nuo savo tėvų, jeigu tau nepatinka jų mušimai“, – rašė ji. Po to ji pradėjo ieškoti darbo, kad galėtų persikelti į sostinę.

Lėlė ir princesė

Maskvoje G. Wedler gyvenimo būdas gerokai skyrėsi nuo kitų studentų iš provincijos. Už vakarinį mokslą ji mokėjo pati. Tuo pačiu metu G. Wedler dažnai keliaudavo: „Instagram“ tinkle savo 13-ai tūkstančių sekėjų ji skelbė nuotraukas iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Dubajaus ir Balio. Gretta bendramoksliams pasakojo, kad ne visą darbo dieną dirba fotomodeliu, veda psichologines konsultacijas, žaidžia biržoje. Tačiau kai kurie pažįstami įtarė, kad Gretta tiesiog teikia eskorto paslaugas.

„Ji visada atrodė tikrai šauniai. Puikiai apsirengusi, dizainerių kurtais drabužiais, sportiška, – nė gramo riebalų, – pasakojo G. Wedler bendrakursė. – Lūpos dailiai putlios. Lėlė! Beje, kai eidavome kartu išgerti kavos, ji baristos visada prašydavo ant jos puodelio vietoj vardo užrašyti žodį „Princesė“.

Gretos tėvas su dukra praktiškai nepalaikė ryšių, tačiau stebėjo jos socialinius tinklus. Grettos gyvenimo būdas jį neramino. „Suprantu, kad tau viskas labai blogai“, – kartą telefonu pasakė jis dukrai.

Negerėjo ir Gretos santykiai su mama. „Ji išvyko į Maskvą ir tapo arogantiška. Skambindavau jai kartą per tris mėnesius, bet ji visada būdavo užsiėmusi“, – pasakojo G. Wedler mama.

Po kurio laiko į Maskvą pas ją persikėlė ir Grettos vaikinas Dmitrijus Korovinas. Jie mokėsi toje pačioje mokykloje, pradėjo susitikinėti 10-oje klasėje ir toliau bendravo net įstoję studijuoti skirtinguose miestuose. Laikui bėgant poros santykiuose ėmė kilti problemų: D. Korovinui nepatiko, kad G. Wedler dėvėjo atvirus drabužius, jis jai pavydėjo ir įtarė neištikimybe.

„Jis nuolat jai skambino ir rašė. Persekiotojas. Ir ji pavargo nuo jo dėmesio. Ji sakė, kad kartais jis buvo tokios būsenos, kad atrodė, jog tuoj tuoj pradės ją mušti, – prisiminė J. Fosteris. – Jie tai vėl užmegzdavo santykius, tai išsiskirdavo. Apskritai Gretta manė, kad jis keistas. Jai atrodė, kad jis visą laiką jai meluoja. D. Korovinas pasakė, kad pradeda naują verslą. Neva jis gyvena Vyborge, paskui Baltarusijoje, paskui Maskvoje, o paskui vėl grįžta į Lipecką. Tam nėra jokių įrodymų. Nėra nuotraukų, nieko.“

Poros santykiai – sudėtingi

D. Korovino ir G. Wedler santykiai buvo išties sudėtingi. Pora nuolat ginčydavosi, skyrėsi ir vėl susieidavo. Be to, D. Korovinas iš G. Wedler tariamai verslo plėtrai pasiskolino milijoną rublių.

„Net kai jie nebepalaikė santykių, Gretta vis tiek jį rėmė, – prisiminė J. Fosteris. – Kai jis neturėdavo kur nakvoti, ji sakydavo: „Tu gali likti pas mane.“ Anot jo, D. Korovinas delsė grąžinti milijoną, o G. Wedler „tik ramiai laukė“.

Vėliau D. Korovinas sakė esąs tikras, kad grąžino Grettai skolą, duodamas jai pinigų kelionėms, nuomai ir grožio procedūroms. Maža to, tikino, kad dabar ji jam skolinga milijoną. G. Wedler tas išlaidas suvokė kaip dovanas. Ji nepasitikėjo D. Korovinu ir įrašė jo žodžius į vaizdo įrašą – jis prieš kamerą pasižadėjo grąžinti skolą.

2021 m. pradžioje G. Wedler persikėlė į kitą butą ir D. Korovinas padėjo jai persikraustyti. Tuo pačiu metu iš jos namų dingo 150 tūkst. rublių – ji buvo tikra, kad D. Korovinas juos pavogė. „Dažnai tave išduoda tie, iš kurių mažiausiai tikitės. Galite bendrauti su žmogumi daug metų, tačiau, kai tik jis atsidurs giliame š..., jis bus pasirengęs jus apiplėšti nuo galvos iki kojų, – instagrame rašė G. Wedler. – Turėjau kažką panašaus su savo buvusiu draugu. Taip, taip, vyras apiplėšė mane bute, kuriame kartu gyvenome, ir grasino paduoti į teismą.“

„Tam atvejui, jei mane nužudys“

2021 m. vasarį tarp G. Wedler ir D. Korovino kilo dar vienas konfliktas. Vėliau ji atsiuntė J. Fosteriui balso žinutę ir pasakė, kad D. Korovinas bandė ją pasmaugti.

„Aš pasikarščiavau, jaučiausi kvailai. Jie pradėjo muštis. Taip, mes taip kaunamės iš esmės kiekvieną dieną. Mes, po velniais, atleisk man, nesusikalbame, nes Dima negali sumokėti pinigų“, – J. Fosteriui skirtoje balso žinutėje kalbėjo G. Wedler. Tą dieną D. Korovinas turėjo jai grąžinti pinigus, bet niekada to nepadarė.

D. Korovinas ėmė smaugti Grettą. Bandydama apsiginti, G. Wedler jam įkando ir subraižė. „Kaip manai, Dima mane primuš? Ar jis kvailas? Žinoma, kad ne. Jis niekada nepaliks sumušimų. Jis tave tiesiog uždusins. Sakau tau, jis mane dusino jau ne kartą“, – J. Fosteriui pasakojo G. Wedler. Ji sakė, kad bandė išsikviesti pagalbą, tačiau nepavyko – anot jos, D. Korovinas jai iš rankų „išplėšė“ telefoną.

Po muštynių G. Wedler kreipėsi į viešbučio darbuotoją, ji nufilmavo pokalbį, kurį vėliau nusiuntė J. Fosteriui. „Mergaite, Dmitrijus Korovinas tiesiog grasino mano gyvybei 708 kambaryje. Aš rėkiau labai garsiai. Kodėl niekas neatėjo? Labai keista, kad niekas neatvyko, nes jei būtų mane nužudę, tu būtum turėjusi už tai prisiimti atsakomybę. Tu tai supranti, tiesa? – klausė G. Wedler. – Žiūrėk, štai Dmitrijus Korovinas, jei jis iš tikrųjų mane nužudytų ir ateitų pas tave sutvarkyti reikalų, tai jis registruotas šiuo 708 numeriu.“

G. Wedler nufotografavo ir patį D. Koroviną, kurio veide ir ant rankų buvo matomi įbrėžimai. „Dmitrijus Korovinas susitiks su manimi „Azimuto“ numeryje. Jei staiga neatsiliepsiu ir nesusisieksiu…“ – už kameros pasakė Gretta. D. Korovinas atsakė žiūrėdamas į kamerą: „Kuris iš mūsų, Gretta, yra problemų kėlėjas? Galiu parodyti, tu subraižei čia ir čia. Tu įkandai man į spenelius.“

Degtinė degalinėje

Tą patį vakarą, 2021 m. vasario 24 d., G. Wedler ir D. Korovinas turėjo skristi į Novosibirską ir iš viešbučio planavo išvykti devintą valandą vakaro. Tačiau jie užtruko dėl kivirčo: Dmitrijus paprašė Grettos pervesti pinigų, kad galėtų sumokėti už nakvynę, ir pažadėjo, kad vėliau grąžins, bet ji atsisakė. Galų gale jie išėjo nesumokėję.

Abu suprato, kad laikas bėga. Gretta piktinosi, kad D. Korovinas į oro uostą vyko ne per centrą, o Maskvos žiediniu keliu. Balso pašte ji pasakė: „Dima, mes neturime laiko“, bet jis tvirtino, kad „taip greičiau“. „Žinoma, navigatorius rodo, kad ten nuvykti reikia ilgai, pusantros valandos. Turėjome atvykti laiku, bet Dimonka važiavo lėtai, velniškai neskubėdamas, pakeliui sustojo parūkyti, elgėsi ramiai, lyg niekur nereikėtų skubėti, tarsi mes neturėtume skrydžio 23 val.“, – savo draugui pasakojo G. Wedler.

Supratę, kad į oro uostą vis dėlto nesuspės, D. Korovinas ir G. Wedler sustojo degalinėje ir atsidarė pakeliui pirktą alkoholį: pakelės parduotuvėje G. Wedler nusipirko vyno, o D. Korovinas – butelį degtinės. Čia, sprendžiant iš G. Wedler išsiųstų pranešimų, jie susimušė dar vieną kartą. D. Korovinui paskambino mama ir G. Wedler, tikriausiai juokaudama, sušuko į telefoną: „Teta Ira, padėk.“ Šią akimirką D. Korovinas prarado savitvardą.

„Dima sulaužo savo telefoną, išmeta jį pro langą, išmeta dar kai kuriuos daiktus. Jis išsigando ir ima šaukti: „Kale, aš net nebežinau, ką pasakyti mamai, ką man dabar jai meluoti?“ Aš, žinoma, tyliu, esu šiek tiek šokiruota jo reakcijos“, – prisiminė G. Wedler. Tuo metu Dmitrijaus mama pati paskambino Grettai – D. Korovinas tai suprato ir išplėšė jai iš rankų telefoną.

„Noriu išlipti iš mašinos. Visa tai vyksta degalinėje, žmonės, degalinės prižiūrėtojai mato visas šitas nesąmones, kaip viskas sušikta. Aš spiriu į priekinį stiklą, tikrai spiriu į priekinį stiklą, rėkiu, išsilaisvinu, – pasakojo G. Wedler. – Dima mato, kad visi kiti tai mato, jis nuvažiuoja kiek toliau nuo degalinės. Jis smaugia mane, aš pradedu dusti ir tuo metu atvyksta policininkai.“

Policijos pareigūnai paklausė, ar G. Wedler nori parašyti pareiškimą. Ji atsisakė, manydama, kad pirmiausia būtų geriau pasisamdyti advokatą, kad „viskas būtų atlikta teisingai“, taip pat nusprendė „dar kartą pasikalbėti su D. Korovino mama“. Visa tai buvo papasakota viename iš paskutinių garso pranešimų, kuriuos G. Wedler siuntė J. Fosteriui. Po to jam atrodė, kad iš jos numerio rašo kažkas kitas, ir paprašė draugo susisiekti su teisėsaugininkais. Policija pradėjo paiešką.

„Ji prisidirbo ir slapstosi“

Savanoriai iš organizacijos „Liza Alert“ taip pat ieškojo G. Wedler ir iškabino skrajutes visame mieste, bet paieškos buvo nesėkmingos. Jie taip pat susisiekė su Grettos mama, kuri apie dukros dingimą sužinojo tik gegužę. „Maniau, kad ji, neklaužada, ką nors iškrėtė ir dabar slapstosi“, – sakė Lika Wedler.

Mergina buvo rasta tik po metų: 2022 m. kovo 12 d. policija aptiko jos kūną D. Korovino tėvų sodybos garaže. D. Korovina buvo sulaikyta.

Iš pradžių vaikinas neigė prisidėjęs prie nusikaltimo, bet netrukus pradėjo kalbėti. Anot jo, nespėjusi į lėktuvą, pora grįžo į viešbutį. „Išgėrėme, tada susimušėme. Ji nenorėjo būti su manimi, nutolo, – tardymo metu prisiminė D. Korovinas. – Ji rėkė, kad aš esu niekas, kad nieko gyvenime nepasiekiau. Ir aš rėkiau, kad ji paleistuvė.“ Tyrėjų teigimu, kivirčas kilo dėl „finansinių ir buitinių nesutarimų“.

Tyrimo eksperimento metu D. Korovinas pademonstravo, kaip numetė G. Wedler ant lovos ir pradėjo ją smaugti – sakė, kad tai įvyko „per sekundę, automatiškai“. Tada Gretta, anot Dmitrijaus, „nusiramino“ ir jis nuėjo miegoti. Kitą rytą jis pamatė, kad mergina „visiškai nereaguoja“, ir nusitempė ją į vonią. Tik ten, anot jo, D. Korovinas suprato, kas atsitiko. „Kažkuriuo momentu aš tiesiog supratau, kad tai jau šaltas kūnas“, – sakė jis.

Kitas tris dienas D. Korovinas daug gėrė ir galvojo, ką daryti toliau. G. Wedler kūną jis paslėpė po lova, o ant kambario durų pakabino užrašą „Netrukdyti“. Galų gale D. Korovinas nuėjo į parduotuvę ir nusipirko lagaminą, kur įdėjo G. Wedler kūną, kurį anksčiau buvo suvyniojęs į juodą plastikinį maišą. Norėdamas paslėpti įkalčius, D. Korovinas iš kambario paėmė patalynę. Su lagaminu nusileido į požeminę aikštelę, ramiai sėdo į mašiną ir nuvažiavo Lipecko link, kur paliko kūną tėvų namuose. „Jaučiau kvapą. Maniau, kad jie ten turi tualetą. Maniau, kad kvapas sklinda iš jo“, – vėliau sakė D. Korovino tėvų kaimynas.

D. Korovinas taip pat pavogė G. Wedler telefoną ir kitus daiktus, jos vardu paėmė 743 tūkst. rublių paskolą ir dar pusantro milijono persivedė iš jos banko sąskaitos. Po G. Wedler nužudymo jis siuntė žinutes iš jos telefono. Tyrimo metu D. Korovinas savo kaltę visiškai pripažino.

Teismo procesas prasidėjo 2023 m. G. Wedler motina reikalavo atlyginti žalą: ji kalbėjo apie dingusį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį, taip pat apie D. Korovino pavogtus pinigus. Jo tėvai bandė ginti savo sūnų – jie negalėjo patikėti, kad jis galėjo padaryti šį nusikaltimą, ir patikino, kad jam nuo vaikystės nieko netrūko.

Pats D. Korovinas vėliau žurnalistams skundėsi prasta būkle: „Prasidėjo panikos priepuoliai. Tiesą sakant, aš nemiegu jau metus. Aš užmiegu ir matau šį viešbučio numerį, daugiau nieko nematau, – sakė jis. – Nusprendžiau kažkaip palengvinti savo sielą, nupirkti karstą ir žmoniškai palaidoti. Nežinau kur, bet ne garažo rūsyje.“

2023 m. balandį D. Korovinas buvo nuteistas kalėti 15 metų griežtojo režimo kolonijoje.