Tai daugiau nei tik pranešimas apie kažkieno mirtį – tai ir jų gyvenimo istorija, išsaugota siekiant užtikrinti, kad pasaulis juos prisimintų.

1.

Dauguma žmonių visą gyvenimą nugyvena neužrašydami ar nepapasakodami savo gyvenimo istorijos. Nekrologas yra toji vieta, kur įgyvendinamas teisingumas – įrašoma atmintis apie tuos žmones, kad ji gyvuotų kiek įmanoma ilgiau.

„Kai gegužės 23 d. Viktoras iškeliavo amžinybėn, jis vėl susitiko su savo mylima 60-ies metų žmona Liucija. Jis buvo stiprus, plačios širdies žmogus. Paskutiniai tėčio žodžiai buvo: „Aš vėl pasiruošęs šokti ir mylėti“. Mes nuoširdžiai tikime, kad jis dabar būtent tai ir daro...“

Tokios istorijos yra išties brangūs paminklai. Jas skelbiame norėdami pagerbti gyvenimą ir informuoti bendruomenę apie mirtį.

2.

Šiomis skausmingomis ir išskirtinėmis akimirkomis norime pasidalinti su tais, kuriems tai rūpi.

Žinoma, tam, kad jomis pasidalintume, mes galime naudoti socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“ ir „Instagram“, tačiau jei šias gyvenimo istorijas publikuojame tik socialinėje žiniasklaidoje, jos greitai išnyksta laiko juostoje ir žmonėms gali būti sunku arba iš viso ateityje jų neįmanoma surasti.

Štai kodėl mes tokias akimirkas norime įtraukti į nekrologą ir publikuoti atitinkamuose puslapiuose: tai tokia vieta, kur gali aplankyti kiekvienas, kas tik nori puoselėti tuos prisiminimus.

3.

Nekrologo paskelbimas žinių naujienose, internete, ar spaudos puslapiuose reiškia, kad jį išvys kuo daugiau žmonių, turėjusių tam tikrą ryšį su mirusiu asmeniu.

Buvę ir esami bendruomenės nariai seka savo gimtojo miesto laikraštį, norėdami sužinoti apie Anapilin iškeliavusius gyventojus – mokytojus, kaimynus, kolegas, klientus.

Net kai naujienos vis dažniau pasiekiamos internetu, žmonės ir toliau priklausomi nuo nekrologų puslapio – vieno labiausiai skaitomų vietinių naujienų tiek laikraštyje, tiek internete – kaip patikimo informacijos šaltinio.

„Nielsen Scarborough“ Amerikoje atliktame tyrime ir 2017 m. paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad:

• 69 proc. JAV suaugusiųjų kas mėnesį skaito laikraščių turinį;

• Daugiau nei pusė jų vis dar skaito spausdintą laikraštį, o ypač – vyresnių nei 50 metų auditorija, kuri yra pagrindinė nekrologų demografinė dalis. Ši auditorija bus vis aktyvesnė, nes kūdikių bumo karta tik dabar pradeda viršyti 70 metų ribą;

• Du trečdaliai skaitytojų, kurie laikraščių turinį pasiekia skaitmeniniu būdu, yra jaunesni nei 50 metų, o tai reiškia, kad vietinių naujienų skaitytojai ir toliau pereina nuo spausdintos prie skaitmeninės žiniasklaidos, laikraščių leidėjai vis dar turės didelę auditoriją ateinančioms kartoms.

4.

Žmonės, tyrinėjantys savo šeimos genealogiją (dabar tai – milijardų dolerių vertės pramonė) ir ieškantys svarbių šeimos istorijos detalių, yra priklausomi nuo laikraščių nekrologų.

Diane Haddad, žurnalo „Family Tree“ redaktorė, atkreipia dėmesį į tai, kaip informacija, kuri yra patalpinama nekrologe, gali duoti daug naudos gyvenantiems užsienyje: „Imigranto nekrologe gali būti nurodytas Europos miesto ar kaimo, kuriame jis gimė, pavadinimas ir taip galėtumėte atsekti savo šeimos šaknis“. Irene Walters ir Joy Oria iš Clayton bibliotekos genealoginių tyrimų centro Hiustone pastebi, kad nekrologas „gali nuvesti jus prie kitų įrašų. Jei minima narystė bažnyčioje, pažiūrėkite į bažnyčios įrašus."

Philipas Suttonas, Niujorko viešosios bibliotekos genealogijos bibliotekininkas, pažymi: „Nekrologai padeda tyrėjams nustatyti moterų protėvių vedybinius vardus. Pavyzdžiui, duktė, įrašyta į 1940 m. surašymą mergautine pavarde, po daugelio metų tėvų nekrologe gali būti įrašyta ištekėjusia pavarde."

Visas šis genealoginis darbas įmanomas, nes laikraščių nekrologus galima rasti per paieškas internetiniuose archyvuose arba vietinėse viešosiose bibliotekose. Sėkmės ieškant šios informacijos, jei ji pasirodė tik kažkieno prieš 10 metų paskelbtame „Facebook“ įraše, skirtame tik draugams, .

5.

Žmonės nori, kad jų artimiesiems būtų suteikta formali nekrologo pagarba.

Legacy.com neseniai apklausė daugiau nei 1000 žmonių ir išsiaiškino, kad 88 proc. respondentų norėjo paskelbti nekrologą laikraštyje. Be to, toks noras buvo stiprus visoms amžiaus grupėms, apėmė tiek spausdintą, tiek skaitmeninį formatą.

Sąveika tarp laikraščiuose paskelbtų nekrologų ir dalijimosi socialinėje žiniasklaidoje paskatino platų jaunosios kartos susidomėjimą jais. Dabar nuolat matome ypač spalvingus nekrologus, kurie plinta ir pasiekia žmones visame pasaulyje. Neseniai vieno velionio paveikslas buvo toks įtraukiantis ir humoristinis, kad šimtai visiškai nepažįstamų žmonių su užsidegimu pareiškė užuojautą ir kėlė alaus bokalą jo garbei.

Galiausiai nekrologai sujungia mus laike ir erdvėje. Jie suburia šeimą, draugus ir net nepažįstamus žmones, gyvenančius toli vienas nuo kito. Jie saugo gyvybiškai svarbią istoriją, kuri gyvuos dar ilgai po to, kai mūsų nebebus. Kiekvienas atskiras nekrologas mums ką nors pasakoja apie vieno konkretaus žmogaus gyvenimą, o daugybė nekrologų kartu atveria langą į mūsų bendruomenes šiandien ir ateinančioms kartoms.