1935 m., viename iš Sidnėjaus akvariumų plaukiojęs ryklys atrijo žmogaus ranką. Iš pradžių policija manė, kad jis buvo užpuolęs žmogų.

Tačiau teismo medicinos gydytojai nustatė, kad dar prieš tai auka buvo sukapota. Policija iškėlė baudžiamąją bylą. Ši istorija – apie kriminalinį Sidnėjaus gyvenimą.

Įsimintina diena

1935 m. balandžio viduryje Bertas Hobsonas, Coogee paplūdimio akvariumo Sidnėjuje savininkas ir jo sūnus Rhonas pagavo keturių metrų tigrinį ryklį. Tai buvo didelė sėkmė: akvariumas beveik nenešė pelno, o toks plėšrūnas turėjo pritraukti žiūrovų.

Taip ir atsitiko. 1935 m. balandžio 25 d., ANZAC dieną (Australijoje tai – nacionalinė šventė ir poilsio diena; Australijos ir Naujosios Zelandijos gyventojų, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, atminimo diena), į Coogee paplūdimį ir akvariumą susirinko daug žmonių. Tačiau pagrindinė žvaigždė – ryklys, kurio pamatyti rinkosi žiūrovai, atrodė, jautėsi blogai: pasak liudininkų, jis chaotiškai plaukiojo po akvariumą, kol galų gale apsivėmė. Tarp vėmalų ir šiukšlių buvo žmogaus ranka.

Į akvariumą atvyko policija. Jie apžiūrėjo plaštaką: tai buvo vyriškas dilbis ir plaštaka su tatuiruote, kurioje pavaizduoti vienas prieš kitą stovintys du boksininkai, o aplink riešą buvo apvyniota virvė. Laikraštyje buvo paskelbtas tatuiruotės aprašymas. Į policiją kreipėsi vyras, vardu Edwinas Smithas. Jis pareiškė, kad nuotraukoje yra jo brolio Jameso „Jimmy“ Smitho, kadaise perspektyvaus boksininko mėgėjo, o dabar biliardo salono savininko ranka.

Iš pradžių policija manė, kad J. Smithas nutarė nusižudyti, nusiskandino, o jo kūną suėdė ryklys. Tačiau Edwinas nesutiko su šia versija, todėl policija buvo priversta apklausti kitus velionio artimuosius. Anot uošvės, 1935 m. balandžio 8 d. J. Smithas išėjo iš namų, įspėjęs, kad važiuoja žvejoti, ir daugiau jo niekas nematė. Tada pasirodė versija, kad žvejodamas jis galėjo su kažkuo susimušti, tačiau kriminalistai nustatė, kad jam buvo nupjauta ranka, o po to žuvis ją prarijo. Akvariumo savininkai ryklį netgi užmigdė ir prapjovė – jo viduje buvo kitas, mažesnis ryklys, tačiau jokių kitų J. Smitho kūno dalių nebuvo rasta.

Policija taip pat sužinojo, kad žuvusiojo žmona sulaukė nepažįstamų asmenų skambučio. „Nesijaudink. Jimmy grįš po trijų dienų“, – pasakė jie jai ir padėjo ragelį. Ji nesuteikė šiam skambučiui jokios reikšmės, kol nesužinojo apie vyro mirtį. Policija pradėjo tirti žmogžudystę.

Sidnėjaus pogrindis

Policija išsiaiškino, kad tą dieną, kai J. Smithas dingo, jis buvo pastebėtas „Cecil“ viešbutyje, Cronullos priemiestyje, kuris yra pietinėje Sidnėjaus dalyje. Pasak liudininkų, J. Smithas gėrė ir žaidė domino kauliukais Patricko Brady kompanijoje. Dar prieš incidentą akvariume policija įtarė, kad J. Smithas kartu su P. Brady dalyvavo mieste žinomo laivininkystės verslo savininko Reginaldo Holmso nelegaliose verslo schemose.

Policija įtarė R. Holmsą sukčiavimu draudimo srityje (jis skandindavo valtis, kad gautų draudimo išmokas) bei narkotikų, cigarečių ir kitų nelegalių prekių kontrabandos organizavimu. Pasak policijos, greitaeigiai kateriai paimdavo kontrabandą, kurią laivai išmesdavo už borto. J. Smithas, kuriam, be savo pagrindinio darbo, tariamai priklausė šie kateriai, galėjo būti su tuo susijęs.

Jie taip pat klastodavo čekius: R. Holmsas turėjo savo teisėto verslo klientų parašus – jis raitydavo juos ant padirbtų čekių, kuriuos J. Smithas ir P. Brady vėliau išgrynindavo. Taip pinigai dingdavo iš R. Holmso klientų sąskaitų ir patekdavo į nusikaltėlių rankas.

Prieš pat J. Smitho dingimą, kovo 25 d. P. Brady išsinuomojo nedidelį kotedžą. Policija įtarė, kad P. Brady galėjo nužudyti J. Smithą, todėl atliko kratą jo namuose. Nepaisant to, kad namuose nebuvo jokių kraujo ar kovos požymių, anot kotedžo šeimininko, patalpose trūko čiužinio, seno kilimo ir metalinės skrynios. Vietoj senosios skrynios atsirado nauja – į ją buvo perkelti visi savininko daiktai.

Per apklausą P. Brady davė prieštaringus parodymus ir neigė matęs J. Smithą bare. Tačiau jį išdavė taksi vairuotojas, kuris policijai pasakė, kad balandžio 9 d. 7 valandą ryto nuvežė P. Brady į R. Holmso namus. Pasak vairuotojo, „Bredy viena ranka buvo kišenėje ir jis nemūvėjo kojinių“. Anksčiau, anot kito taksi vairuotojo, pakeliui į savo nuomojamą kotedžą P. Brady buvo užsukęs į parduotuvę nusipirkti naujos metalinės skrynios. 1935 m. gegužės 16 d. P. Brady buvo suimtas ir apkaltintas J. Smitho nužudymu.

Po to policija nusprendė apklausti R. Holmsą, tačiau šis neigė, kad iš viso pažinojo P. Brady.

Netikėtas posūkis

Praėjus keturioms dienoms po P. Brady sulaikymo, policija sulaukė liudininkų skambučio, kurie teigė matę R. Holmsą plaukiantį greitaeigiu laivu. Tada, pasak liudininkų, jis sustojo, išsitraukė revolverį ir šovė sau į galvą. Šūvis išmetė jį už borto, tačiau šaltas vanduo akimirksniu atgaivino – ir jis vėl įlipo į laivą. Policija sureagavo į skambutį ir pradėjo po Sidnėjaus uostą besisukinėjančio katerio medžioklę. Laivas buvo sustabdytas tik po keturių valandų: R. Holmsas buvo stipriai sukrėstas ir girtas.

Jį apžiūrėję gydytojai išsiaiškino, kad jis šovė sau į galvą, tačiau dėl nedidelio atstumo ir plataus kaulo kulka tiesiogine to žodžio prasme buvo suplota į kaktą – ir jis liko gyvas.

Po to R. Holmsas sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą. Jis pasakojo, kad 1935 m. balandžio 9 d. P. Brady atėjo į jo namus su nupjauta ir virve perrišta J. Smitho ranka ir pasakė, kad susiginčijo su juo ir nužudė. Tada jis prisipažino R. Holmsui, kad paslėpė kūną metalinėje skrynioje ir išmetė netoli Hakingo uosto. Po šio apsilankymo P. Brady nuvažiavo į Sidnėjaus rytus, į Maroubra rajoną, ir atsikratė J. Smitho rankos įmesdamas ją į vandenį.

R. Holmso apklausa buvo numatyta 1935 m. birželio 12 d., tačiau jis nepasirodė. Pasak žmonos, vakare jis įsėdo į mašiną sakydamas, kad reikia su kai kuo susitikti. Birželio 12-osios naktį policija jį rado negyvą prie automobilio vairo viename iš Sidnėjaus rajonų. Ant jo kūno rastos trys šautinės žaizdos. Policija iškėlė teoriją, kad savižudybė buvo surežisuota ir kad jis buvo nužudytas, nes kažkas nenorėjo, kad jis liudytų J. Smitho žmogžudystės byloje.

Byla supliuško

Kadangi R. Holmsas buvo pagrindinis bylos liudytojas, po jo mirties byla pradėjo aižėti. P. Brady advokatas sakė, kad kaltintojai neturi pakankamai įrodymų, kurie padėtų nuteisti jo ginamąjį, ir teisėjas sutiko. P. Brady buvo paleistas, tačiau iš karto išėjęs iš teismo salės buvo suimtas už čekių klastojimą.

Viena iš policijos versijų, kuri niekada nebuvo pateikta teisme, buvo ta, kad R. Holmsas įsakė P. Brady nužudyti J. Smithą. J. Smithas esą šantažavo R. Holmsą, grasindamas papasakoti policijai apie jo nelegalius sandorius ir reikalavo pinigų už tylėjimą. Dar viena versija pasirodė istoriko Alexo Castleso knygoje „«The Shark Arm Murders»: J. Smito ir R. Holmso nužudymą galėjo užsakyti Edwardas „Eddie“ Weymanas, vienas garsiausių trečiojo dešimtmečio Sidnėjaus nusikaltėlių, kurio gauja užsiėmė kokaino pardavimu ir prostitucija.

E. Veimanas buvo suimtas du kartus: bandant išgryninti čekį su didele suma ir už bandymą apiplėšti banką. Jis tariamai buvo įsitikinęs, kad jį suėmė dėl J. Smitho, kurį jis laikė policijos informatoriumi, kaltės.

Taip J. Smitho žmogžudystė ir liko neišaiškinta. Nepaisant naujų kaltinimų, P. Brady liko laisvas ir neigė bet kokį dalyvavimą žmogžudystėje, tačiau 1962 m., jau būdamas senas, buvo apkaltintas čekių klastojimu. Jis gavo trejus metus kalėjimo ir 1965 m. mirė.