Amerikiečių kompanija mirusiuosius paverčia trąšomis. Ši paslauga kainuoja 7 tūkst. dolerių. Tačiau toks elgesys su žmonių palaikais itin siutina bažnyčios atstovus.

Klimato kaita skatina galvoti ne tik apie tai, kaip gyventi ekologiškiau, bet ir kaip mirti nepakenkiant aplinkai. Karstai ir balzamuoti kūnai teršia dirvą, o kremuojant reikia daug kuro, dėl kurio į atmosferą išskiriamas didelis kiekis anglies dvideginio. Būtent todėl JAV buvo pasiūlyta žmonių palaikus perdirbti į natūralias trąšas – kompostą. Apie tai rašo leidinys „The Guardian“.

Žmogaus aplinkos teršimas nesiliauja net po jo mirties. Dažniausiai žmonės renkasi būti palaidoti žemėje arba kremuoti, tačiau nė vienas iš šių variantų nėra laikomas ekologišku.

Laidotuvėms reikia žemės, kurią būtų galima panaudoti kitiems tikslams. Kad mirusiojo kūnas per laidotuves atrodytų reprezentatyviai, jis balzamuojamas. Tam naudojamas formaldehidas, kuris patenka į pavojingiausių cheminių medžiagų sąrašą – nuodija dirvą, vandenį ir orą. Vidutiniškai organizmui reikia nuo 11 iki 15 litrų cheminių medžiagų.

Be to, labai daug medžiagų išleidžiama karstų gamybai ir kapinių statybai. Pavyzdžiui, JAV kasmet tam panaudojama 70 tūkst. kubinių metrų medinių lentų, 90 tūkst. tonų plieno ir 1,6 mln. tonų betono.

Kremavimas taip pat kenkia aplinkai. Vienam kūnui krematoriume sudeginti reikia 106 litrų degalų – tai prilygsta 800 km kelionei automobiliu arba skrydžiui iš Londono į Romą vienam keleiviui. Vieno kremavimo metu į atmosferą išmetama 400 kilogramų anglies dvideginio, taip pat anglies monoksido, gyvsidabrio ir formaldehido.

O JAV neseniai sugalvojo alternatyvų, aplinkai draugiškesnį žmogaus laidojimo būdą – kompostavimą. Tai praktika, kai žmogaus palaikai paverčiami kompostu – organinėmis trąšomis, kurios susidaro, kai organines medžiagas skaido bakterijos, vabzdžiai, kirminai ir pan. Kompostą galima grąžinti artimiesiems arba padovanoti saugomoms žemėms. Kompostuojant sunaudojama aštuonis kartus mažiau energijos nei kremuojant ir laidojant, be to, į atmosferą išmetamas nežymus anglies dvideginio kiekis – mažiau nei 20 kilogramų.

15 maišelių komposto

Amerikiečių architektė ir dizainerė Katrina Spade pirmoji prabilo apie žmonių palaikų kompostavimą. 2013 m. jos diplominiame darbe buvo nagrinėjami metodai, kuriuos ūkininkai taikė kompostuodami nugaišusius gyvūnus, ir suprato, kad jie tai gali būti pritaikyta ir žmogaus organizmui. Po kelerių metų K. Spade įkūrė „Recompose“ – pirmąją pasaulyje bendrovę, kuri mirusius kūnus paverčia kompostu.

Mechanizmas yra toks: žmogaus kūnas suvyniojamas į medvilninę drobulę, dedamas į specialų cilindrinį indą, ir padengiamas šiaudais, medžio drožlėmis, pjuvenomis, liucerna. Inde palaikoma 55–65 laipsnių Celsijaus oro temperatūra. Pavyzdžiui, Vašingtono valstijos taisyklės reikalauja, kad bent tris dienas būtų palaikoma aukšta temperatūra, kad būtų nužudyti patogenai, galintys užteršti dirvožemį.

Deguonies ir drėgmės tūris inde yra kontroliuojamas, o tai pagreitina kūno irimą. Įmonės darbuotojai taip pat karts nuo karto pasuka cilindrą, kad pro jį prasiskverbtų daugiau oro.

Visos dėl skilimo išsiskiriančios dujos (pvz., lavonų nuodai, tokie kaip kadaverinas ir putrescinas), prieš išleidžiant į atmosferą, praeina per biofiltrą. Žmogaus kaulai specialioje mašinoje sumalami į miltelius ir grąžinami į indą tolesniam skaidymui. Visi medicininiai implantai, likę nuo žmogaus, yra rankiniu būdu sijojami ir perdirbami.

Procesas trunka nuo dviejų iki trijų mėnesių. Gautas kompostas išvalomas ir tikrinamas, ar nėra toksinų ir kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip švinas, gyvsidabris ir arsenas. Atlikus visus reikiamus tyrimus, jis išdžiovinamas. Rezultatas – apie 0,75 kubinio metro komposto arba 15 maišelių žemės.

Po kompostavimo mirusiojo artimieji, atsižvelgdami į kiekvienos valstybės įstatymus, gali kompostą palaidoti kapinėse, savo sode ar miške. Taip pat galima jį paaukoti aplinkosaugos tikslams. K. Spade sako, kad tai daro maždaug pusė šeimų.

Nedidelis viešbutis mirusiems

2023 m. „Recompose“ kompostavo daugiau nei 300 kūnų. O dar 1100 žmonių iš anksto užsiregistravo į „Precompose“ programą ir sutiko būti kompostuojami po mirties. Paslauga kainuoja 7000 JAV dolerių.

Įmonės biuras yra Sietle ir atrodo kaip viešbutis ar SPA centras. Vestibiulyje groja meditacinė muzika, o ant sienų kabo gobelenai. Pati procedūra vyksta į urvą panašioje saugykloje. Yra 34 balti šešiakampiai avilių formos indai.

„Tai tarsi mažas mirusiųjų viešbutis, kur jūs gulite kokone, apsodintame daugybės gražių natūralių augalinių medžiagų“, – sakė K. Spade.

K. Spade daug metų dirbo su lobistais, įstatymų leidėjais ir investuotojais, kad legalizuotų savo įmonę Vašingtono valstijoje. Religinės grupės pasisakė prieš šią praktiką, vadindamos ją „neverta“ ir pabrėždamos, kad trūksta tyrimų, įrodančių praktikos saugumą ir naudą aplinkai.

„Yra pavojus, kad žmonės tryps žmonių palaikus be jų žinios“, – rašoma Kalifornijos katalikų konferencijos pranešime. „Kompostavimas geriau tinka daržovių likučiams ir kiaušinių lukštams nei žmonių kūnams“, – sakoma Niujorko valstijos katalikų konferencijos pranešime.

Tačiau nuo 2019 m. kai kurių valstijų įstatymų leidėjai pritarė teisės aktams, įteisinusiems žmonių palaikų kompostavimą, teigdami, kad natūralus skilimo procesas yra geresnis nei kremavimo kuro deginimas ar sekvojų rinkimas iš atogrąžų miškų karstams gaminti.

2025 m. sausio mėn. kompostavimas yra legalus 11-oje JAV valstijų, įskaitant Vašingtoną ir Niujorką. Pagal valstijos įstatymus įmonėms, kurios kompostuoja žmonių palaikus, draudžiama parduoti susidariusią žemę, maišyti jį su kitu kompostu be išankstinio mirusiojo ar jo šeimos sutikimo arba naudoti tręšti dirvą, kuriame bus auginamas maistas.

Nuo tada, kai „Recompose“ 2019 m. tapo vieša kompanija, ji iš investuotojų, kurie vadovaujasi panašiomis vertybėmis, surinko beveik 18 mln. dolerių. Tai pirmoji, bet ne vienintelė tokias paslaugas siūlanti įmonė. Bėgant metams įvairiose valstijose pradėjo veikti ir kiti panašūs startuoliai: „Return Home“, “Earth Funeral“ ir „Natural Funeral“.

Laidojimo kompostuojant verslo problema yra ta, kad tam reikia daug laiko, vietos ir specialios įrangos, todėl jį sunku išplėsti. Kompanijos „Green Burial Counc“, užsiimančios žaliosiomis laidotuvėmis ių grupės, prezidentas Edas Bixby, teigė, kad pramonė buvo mažai ištirta ir neaišku, ar toks pasirinkimas būtų geresnis aplinkai.

„Procesas nėra visiškai ekologiškas, nes įrangai vis dar naudojama elektra ir vis dar reikia transportuoti kūnus, medžiagas ir palaikus“, – sakė E. Bixby.

Grybų karstai, kūno skilimas vandenyje ir sušaldymas

2022 m. Amerikos laidotuvių direktorių asociacijos atlikta apklausa parodė, kad 60,5 proc. amerikiečių domisi „žaliųjų“ laidotuvių galimybėmis dėl naudos aplinkai, taupymo ar kitų priežasčių.

Žmonių palaikų kompostavimas nėra vienintelis ekologiškas laidojimo būdas. Beveik visose Amerikos valstijose leidžiama palaidoti kūną be balzamavimo ar karsto ir palikti žemėje, kad laikui bėgant jis natūraliai suirtų. Šis tipas vadinamas žaliosiomis laidotuvėmis. Niujorke įsikūrusi startuolis „Transcend“ taip pat pradėjo projektą, kuris žada po mirties žmonių kūnus paversti medžiais. Palaikai įvyniojami į biologiškai skaidų audinį kartu su grybais praturtintu dirvožemiu, o virš jo žemėje pasodinamas jaunas medis. “Tai sukuria sveikesnį pagrindą visai gyvybei Žemėje“, – rašoma projekto svetainėje.

Taip pat yra akvamacija, kai kūnas dedamas į didelę kamerą su aukštos temperatūros, slėgio vandeniu ir šarminiu cheminiu tirpalu. Per kelias valandas audinys ir riebalai ištirpsta, o likę kaulai sumalami į miltelius ir urnoje grąžinami artimiesiems.

Ne tik JAV galvoja apie tai, kaip laidojimą padaryti ekologiškesnį. Jungtinėje Karalystėje parduodami pinti karstai, o Olandijoje – iš grybų ir samanų pagaminti karstai. Švedijoje yra kremavimo alternatyva, vadinama promession, kai kūnas užšaldomas naudojant skystą azotą, tada sumalamas naudojant vibraciją ir vanduo pašalinamas vakuuminėje kameroje. Gauti milteliai gali būti laikomi pelenų pavidalu.

Lietuvoje leidžiami tik trys laidojimo tipai: tradicinis laidojimas į žemę arba kriptoje, kremavimas, pelenų išbarstymas lauke, jūroje (ne arčiaukaip 5 kilometrai nuo kranto) arba upėse (ne urbanizuotose teritorijose).