Balandžio 23–24 d. vyks atsisveikinimo ceremonija su šeštadienį netikėtai mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. Jam organizuojamos valstybinės laidotuvės. Amžino poilsio žinomas politikas atguls Vilniaus Antakalnio kapinėse.

„Kai kuriuos po mirties pasitinka mandagi tyla, o kai kurie palieka atmintį, paguodą ir viltį, kad stengtis ir kasdien eiti į priekį verta“, – tokiais žodžiais apie Lietuvos padangėje ryškų pėdsaką palikusį politiką G. Kirkilą socialiniuose tinkluose dalijasi filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

Bendražygiai, oponentai, žiniasklaidos atstovai ir kiti pažinojusieji G. Kirkilą prisimena kaip išmintingą, garbingą ir su visais bendrą kalbą gebėjusį surasti politiką.

D. Žeimytė-Bilienė: jis buvo politikos profesionalas

„Sveiki, Gediminai, ateikit į laidą. – Labas,Daiva. Kada? – Rytoj. – Gerai. – Ačiū, Gediminai. Iki pasimatymo! – Iki greito, Daiva!“ – tokiu dialogu feisbuke dalijasi žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė.

Jos žodžiais, tai buvo, ko gero, vienintelis žmogus, kuris retai klausdavo, kokia tema teks kalbėtis: „Toks politikos profesionalas jis buvo. Ir visada buvo beprotiškai įdomu jo klausytis. Ir visada paprašydavo espreso kavos prieš eterį. Ir parašydavo palaikantį komentarą ar sveikinimą su šventėmis. Labai labai liūdna žinia. Labai trūks jo išminties. Didžiulė užuojauta artimiesiems…“ – jautrų įrašą socialiniuose tinkluose paskelbė žinoma žurnalistė.

P. Gritėnas: tokių politikų mums labai trūksta

„Teko garbė šiek tiek pažinoti premjerą G. Kirkilą. Vienas tų politikų, kuris visada pagarbiai bendraudavo su žurnalistais ir kolegomis. Neatsiliepęs stengdavosi perskambinti ar parašyti“, – savo socialinių tinklų paskyroje rašo apžvalgininkas P. Gritėnas.

– Po kažkurio pokalbio pasižymėjęs mano numerį kelis kartus parašė žinutes po tekstais, kurie jam patiko. Ne bandydamas įsiteikti ar gauti kažkokios politinės naudos, o tiesiog nuoširdžiai pasidalydamas, kokios temos jam atrodo svarbios net ir pasitraukus iš aktyvesnio politinio dalyvavimo.“

Pasak apžvalgininko, tai buvo žmogus, kuris surizikavo sudaryti koaliciją su aršiu politiniu oponentu, matydamas valstybinį interesą.

„Ir šiaip politikoje bandė veikti pagal tuos principus, kuriuos manė esant tinkamesnius ne jam, jo partijai ar tik jo rinkėjams, o valstybės ateičiai. Dėl to nepabijodavo peržengti tariamų barjerų, kalbėtis su visais, kurie nori konstruktyviai kalbėtis. Šia prasme G. Kirkilas buvo valstybės žmogus. Tokių politikų mums labai trūksta“, – sakė P. Gritėnas.

Anot jo, šiandienos reakcijos į G. Kirkilo išėjimą yra geriausias pavyzdys, kad mūsų atminimą labiausiai lemia tie maži dalykai, kuriuos padarome vadovaudamiesi pagarbos, draugiškumo, geranoriškumo principais: „Galia, statusas ar užimamos pozicijos gali sukurti laikiną saugumo jausmą, bet galiausiai viską lemia tai, ką ir kaip mes padarome tuomet, kai tą galią turime. Kiek žmogiškumo parodome, kiek stengiamės dėl kitų gerovės, kiek domimės ne tik savimi, bet ir pasauliu aplink mus.“

P. Lileikis – apie Kirkilą ir jo pypkes

Fotografas Paulius Lileikis socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukų galerija, pavadinta „Kirkilas ir jo pypkės“.

„Jo pamėgto tabako dvelksmas saldžia vanile kutendavo mūsų nosis tiek Seime, tiek...ech, visur, kur Gediminas tiesiog praeidavo…“ – prisiminimais dalijasi žinomas fotografas.

– Ar čia neseniai buvo Kirkilas? Taip dažnai perklausdavome kolegų, užuodę specifinio jo rūkomo tabako kvapą… O kvapas buvo tikrai išskirtinis, nes tabakas, kurį jis nuolat papsėjo, irgi buvo neeilinis…“

V. Čmilytė-Nielsen: mažai politikų geba taip gerbti oponentus

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reikšdama užuojautą socialiniame tinkle, stebėjosi, kad dar mirties išvakarėse su G. Kirkilu bendravo konferencijoje Seime ir kad mažai politikų geba taip gerbti oponentus.

„Lietuvos politika neteko labai intelektualaus, gilaus ir daug Lietuvai padariusio politiko“, – Vyriausybės paskelbtoje užuojautoje teigė Ingrida Šimonytė.

V. Landsbergis: turėjo proto daugiau už daugumą komunos kolegų arba sėbrų

Paskelbus apie buvusio ministro pirmininko G. Kirkilo mirtį, jam šiltus žodžius skyrė ir politinis oponentas, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

„Apie staiga pasitraukusį Gediminą Kirkilą, – taip V. Landsbergis pavadino savo įrašą feisbuke. – Visko būdavo ir visą laiką, bet apie ką tik mirusį dera kalbėti gerus dalykus. Turėdavo geros valios. Turėjo proto daugiau už daugumą komunos kolegų arba sėbrų. Pokalbininkas, o jų vis labiau trūksta. Gaila. Užuojauta šeimai“, – rašo apie G. Kirkilą V. Landsbergis.

L. Kasčiūnas: Gediminas buvo veiklus politikas

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas savo paskyroje parašė: „Šiandien mus paliko buvęs Premjeras ir krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.

Nepaisant ideologinių skirtumų, mūsų santykiai buvo grįsti abipuse pagarba. Gediminas buvo veiklus politikas, sugebėjęs reikiamais momentais telkti ir susitarti dėl svarbiausių mūsų valstybės saugumo ir gynybos klausimų. G. Kirkilas vadovavo Krašto apsaugos ministerijai 2004–2006 m. prieš tapdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu.

Nuoširdi užuojauta artimiesiems ir bendražygiams.“

V. Andriukaitis gimęs tais pačiais metais ir tą patį mėnesį

Nepriklausomybės akto signataras Vytenis Andriukaitis savo užuojautoje detaliai aprašo kartu nueitą politinį kelią, nesutarimus ir prieštaravimus, politinę takoskyrą ir bendrai nuveiktus darbus.

„Skaudi žinia apie G. Kirkilo mirtį apskriejo visus, jį pažinojusius, su juo dalyvavusius Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime nuo 1988 m.

Aš ir Gediminas esme gimę 1951 m. Ir netgi tą patį mėnesį. Taigi, abiem mums šiemet jau artėjo 73-ejų metų riba. Abu – iš daugiavaikių šeimų. Jis augo septynių vaikų šeimoje, aš – penkių. Jis buvo savo šeimoje vyriausias, o aš – jauniausias. Jis gimė Vilniuje, aš – Kiusiure, Jakutijos šiaurėje, už poliarinio rato,“ – sakė buvęs europarlamentaras.

V. Andriukaitis išsamiai aprašo apie skirtingus jųdviejų požiūrius, atvedusius prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ištakų, apie susitikimą būnant skirtingose „barikadų“ pusėse: „Nepasitikėjimo buvo labai daug, bet ir pirmuosiuose kontaktuose gimstančio konstruktyvumo irgi radosi. Tada tarp mudviejų buvo ir daug aštrių susikirtimų.

Taigi, 1989 m. rudenį man teko daug diskutuoti su G. Kirkilu apie socialdemokratijos teoriją ir praktiką. Taip prasidėjo ir mudviejų artimesnė pažintis. Ši pažintis vėliau peraugo į darbą Lietuvos Respublikos Seime...“

V. Andriukaitis išsamiai aprašo ankstyvąjį G. Kirkilo politinės veiklos etapą, nes, jo žodžiais, apie tai labai menkai šiandien žinoma ir kalbama.

„Requiem et Lux, Gediminai, oponente ir bendražygi. Rest in Peace. Ir nuoširdi užuojauta Tavo žmonai Liudmilai bei šeimai, artimiesiems ir visiems tiems, kurie Tavęs tikrai pasiges“, – savo įrašą baigia Nepriklausomybės akto signataras.

G. Paluckas: turėjo retą gebėjimą ieškoti kompromiso

„Tai buvo aukščiausio rango ir gebėjimų šalies politikas. Nuomonės vienu ar kitu klausimu išsiskirdavo, bet jis turėjo retą tarp politikų gebėjimą ieškoti kompromiso, šnekėtis ir nepamesti iš akių šalies nacionalinių interesų“, – BNS sakė buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas, parlamentaras Gintautas Paluckas.

Anot jo, G. Kirkilas paliko ryškų pėdsaką „Lietuvos politikos istorijos puslapiuose“. G. Paluckas buvusį bendražygį prisimena ne tik kaip politiką, bet ir kaip daugybę pomėgių turėjusią asmenybę.

„Visi įsivaizduoja, kad politikai yra pilki ir neįdomūs. Man teko pažinti tą įdomesnę pusę. Gediminas buvo žvejys, dalydavomės ir trofėjų nuotraukomis, maloniai kalbėdavome ir apie tuos dalykus, kurie yra už politikos. Kai politika supykdo, tai žmogiškumas ir gebėjimas bendrauti suartina“, – pasakojo socialdemokratas.

„Labai netikėta, nes jis iki paskutinės dienos buvo darbštus, viešo gyvenimo reikalų į šalį nebuvo paleidęs. Tikrai didelis netikėtumas“, – pridūrė jis.

Č. Juršėnas: tai buvo įvairialypė asmenybė

Buvęs Seimo pirmininkas, LSDP garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė, kad G. Kirkilas buvo vienas ryškiausių šalies politikų.

„Prisimenu jį kaip įvairialypį, šakotą ir įdomų veikėją. (...) Jis buvo aktyvus, kartais ginčydavomės, bet dažniausiai sutardavome. Kai kur mūsų nuomonės išsiskirdavo, bet tai netrukdė darbuotis Lietuvos labui iki pat pabaigos“, – BNS sakė Č. Juršėnas.

Pasak jo, Atgimimo laikotarpiu G. Kirkilas suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijai atsiskiriant nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

„Jis aktyviai reiškėsi mums atsiskiriant nuo Maskvos“, – pasakojo Č. Juršėnas.

Buvusį bendražygį Č. Juršėnas prisimena kaip vieną aktyviausių Seimo narių visose kadencijose, kai dirbo drauge.

„Tai buvo žmogus, kuris dalyvavo aptariant įvairiausius klausimus“, – sakė buvęs Seimo pirmininkas.

Č. Juršėno teigimu, išskirtinis įrašas G. Kirkilo biografijoje yra jo darbas premjero poste ir vadovavimas mažumos vyriausybei. „Tai pirmas kartas mūsų naujoje istorijoje“, – teigė jis.

Pasak buvusio politiko, G. Kirkilas visą gyvenimą mėgo rašyti. „Jis juk iki paskutinių dienų rašė komentarus interneto svetainėse“, – pasakojo buvęs parlamento vadovas.

S. Skvernelis: buvo išmintingas, tolerantiškas politikas

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis socialiniame tinkle rašė, kad G. Kirkilas buvo išmintingas, tolerantiškas politikas, su kuriuo buvo malonumas ir garbė ne tik dirbti, bet ir diskutuoti įvairiausiomis temomis.

„Tiesiog buvo gera pabendrauti susėdus prie kavos puodelio. Mums Jūsų labai trūks. Reiškiu nuoširdžią užuojautą gerbiamo Gedimino šeimynai bei artimiesiems“, – rašė S. Skvernelis.

A. Kubilius: teko matyti jo paprastą žmogiškumą ir įgimtą inteligentiškumą

Ilgametis darbas su G. Kirkilu, nors ir skirtingose ideologinėse pusėse, leido įgyti politikos bendrakeleivio patirties, sako buvęs premjeras Andrius Kubilius.

„Nors ir buvome politiniai oponentai ir nevengdavome ir aštriau vienas kitą pakritikuoti – ar Seimo salėje, ar televiziniuose debatuose. Bet kartu drįsčiau pasakyti, kad buvome bendraminčiai tokiuose didesniuose valstybės ar geopolitikos reikaluose“, – Eltai sakė A. Kubilius.

Anksčiau Vyriausybėms vadovavusių politikų duetas buvo įgijęs populiarų sutrumpinimą 2K, kuris aiškiausiai realizavosi 2006 m. – kai G. Kirkilo mažumos ministrų kabinetą parėmė tuo metu A. Kubiliaus vadovaujami konservatoriai.

„Tas 2K projektas yra apaugęs legendomis ir gandais, bet jis realizavosi vienu labai svarbiu Lietuvos gyvenimo ir politikos istorijos momentu – kai 2006 m. G. Kirkilas tapo mažumos Vyriausybės premjeru. Jis juo tapo tik su mūsų partijos parama, kai buvome opozicijoje“, – prisiminė A. Kubilius.

„Tas mažumos Vyriausybės projektas buvo pirmasis ir kol kas vienintelis. Tai tuo požiūriu kartu su Gediminu teko ir įtikinti savo partijas dėl tokio projekto reikšmės, ir kartu įgyti daug tokios žmogiškos patirties, politikos bendrakeleivio patirties, kuri po to leido mums imtis ir kitų projektų“, – šiltai apie buvusį kolegą kalbėjo europarlamentaras.

Nors atstovavo skirtingoms politinėms jėgoms, pasak A. Kubiliaus, politikai turėjo daug bendro, kartu ėmėsi bendrų iniciatyvų.

„Teko ir kartu keliauti, ir bendrauti su Vakarų lyderiais. Tai leido pamatyti ir pajausti G. Kirkilo asmenybę iš tokių įvairių pusių – pamatyti jo paprastą žmogiškumą ir tokį, sakyčiau, įgimtą inteligentiškumą. Visa tai iš tiesų ir yra tas G. Kirkilas, kurio taip staiga netekome“, – apgailestavo buvęs konservatorių pirmininkas.

E. Gentvilas: pravardžiuodavau jį liberalu socialdemokrato kailyje

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad pirmiausia G. Kirkilą prisimena kaip intelektualą.

„Politikoje nebūtinai sutampa intelektas ir politinės pareigos. Gedimino asmenyje viskas tilpo. Jis buvo išlaikytas, pasižymėjęs padorumu žmogus. Irgi nedažnai pasitaikantis dalykas aukštesniojoje politikoje“, – teigė E. Gentvilas.

Liberalo nuomone, kitas išskirtinis G. Kirkilo bruožas buvo tolerancija oponentų nuomonei.

„Dėl ko aš jį dažnai pravardžiuodavau liberalu. Liberalas socialdemokrato kailyje. Jis turėjo toleranciją ir sugebėjimą išklausyti kitokias pozicijas, dėl ko mes buvome tikrai neblogi bičiuliai, nors buvome skirtingose politinio spektro vietose“, – pasakojo E. Gentvilas.

Jo nuomone, vienas ryškiausių G. Kirkilo darbų vadovaujant Vyriausybei yra nuo 29 iki 15 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokestis.

„Ir dabar mes gyvename su tokiu procentu. Būdamas socialdemokratinės vyriausybės premjeras, jis žengė tuos liberalius žingsnius. (...) Žmonės nebesislėpė šešėlyje, o pradėjo mokėti mokesčius. Pagarba ir šlovė jam už tuos dalykus“, – sakė E. Gentvilas.

Anot liberalo, jam su G. Kirkilu dažnai tekdavo dalyvauti įvairiose diskusijų laidose.

„Nors būdavome skirtingose pozicijose pasaulėžiūros požiūriu, visada geopolitinių Lietuvos aktualijų aptarime būdavome vienodose pozicijose. Man labai geri ir šviesūs prisiminimai“, – kalbėjo E. Gentvilas.

J. Razma: buvo ramus, dalykiškas politikas

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma BNS pasakojo, kad G. Kirkilą prisimins kaip ramų, dalykišką politiką.

„Visada suvaldydavo emocijas, galėdavo ramiai bendrauti su politiniais oponentais“, – sakė J. Razma.

Konservatorius prisiminė ir vadinamąjį 2K – G. Kirkilo ir A. Kubiliaus – susitarimą, kai Tėvynės sąjunga rėmė G. Kirkilo vadovaujamą mažumos vyriausybę.

„Tai buvo vienintelis kartas, kai rėmėme socialdemokratų vyriausybę. Tai pasako šį tą apie politiką, kai opozicinė partija paremia ilgamečio politinio oponento vadovaujamą vyriausybę. Kad taip atsitiko, nemažai lėmė ir G. Kirkilo savybės, gebėjimas nuoširdžiai bendrauti su to meto opozicija“, – pasakojo J. Razma.

Seimo vicepirmininkui taip pat ne kartą teko su G. Kirkilu dalyvauti diskusijų laidose.

„Pasiginčydavome, bet niekada tie ginčai neperaugdavo į emocijomis grįstą aštrumą“, – teigė J. Razma.

Rengiamos valstybinės laidotuvės

Apie buvusio premjero G. Kirkilo mirtį pranešta šeštadienį, balandžio 21 d. Jam buvo 72-eji.

Primename, kad 2006–2008 m. G. Kirkilas ėjo ministro pirmininko pareigas, 1992–2020 m. G. Kirkilas buvo Seimo narys, 2004–2006 m. ėjo krašto apsaugos ministro pareigas.

2007–2009 m. jis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, 2017 m. iš partijos pasitraukė ir įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (dabar Lietuvos regionų partija), iki 2021 m. buvo jos pirmininku.

G. Kirkilui rengiamos valstybinės laidotuvės. Visuomenei atvira atsisveikinimo su buvusiu premjeru G. Kirkilu ceremonija įvyks balandžio 23–24 d.

Su G. Kirkilu atsisveikinti antradienį bus galima nuo 12 iki 20 valandos, trečiadienį – nuo 9 iki 12 valandos.

Velionio palaikų pašarvojimas įvyks laidotuvių rūmų „Ritualas“ (Olandų g. 22) didžiojoje šarvojimo salėje. Urna su politiko palaikais bus išnešama trečiadienį 12 valandą.