Į rusų nelaisvę patekęs „Azovo“ pulko karys, 55 metų Aleksandras Iščenka natūralia mirtimi nemirė. Rostove prie Dono kalėjęs ukrainietis buvo nužudytas. Apie tai paskelbė „Azovo“ brigados vado pavaduotojas Svjatoslavas Palamaras.

Mirusiojo A. Iščenkos žmonos Elenos sutikimu S. Palamaras paskelbė teismo medicinos ekspertizės rezultatus ir pažymą apie mirusiojo mirties priežastį. Dokumentai rodo, kad A. Iščenka mirė nuo daugybinių krūtinės sužalojimų, sukeltų buku daiktu.

Dokumente teigiama, kad A. Iščenka mirė nuo šoko, kurį sukėlė daugybiniai šonkaulių lūžiai ir uždara buka krūtinės trauma.

S. Ponomaras rašė, kad A. Iščenkos mirtis yra ne tik dar vienas ciniškiausių rusų Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais pažeidimų, bet ir „smūgis žmogaus garbei ir orumui“ bei tarptautinei teisei.

Kariškiai kreipėsi į Ukrainos aukštus pareigūnus, diplomatus ir žmogaus teisių aktyvistus su prašymu paviešinti informaciją apie kalinio mirtį.

Primename, kad liepos 31 d. tapo žinoma, kad rusų nelaisvėje žuvo vienas iš 22 Mariupolio gynėjų – „Azovo“ pulke vairuotoju tarnavęs A. Iščenka, dėl kurio rusai 2023 m. surengė parodomąjį teismą.

Tą pačią dieną Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitro Lubinetsas nedelsdamas kreipėsi į Rusijos Federacijos ombudsmenę raštu dėl Mariupolio gynėjo A. Iščenkos mirties Rusijos nelaisvėje.

Jis pabrėžė, kad A. Iščenkos dukra pranešė, kad jos tėvas mirė prieš devynias dienas, tačiau niekas oficialiai apie tai nepranešė Ukrainai, neinformavo apie jo mirties priežastis.

D. Lubinetsas aiškino, kad Ukraina karo belaisvius galės iškeisti į Mariupolio gynėjus, net jei jie bus neteisėtai nuteisti Rusijos Federacijoje.